Kas iš tiesų lemia kokybišką gyvenimą mieste? Naujausia gyventojų apklausa rodo, kad lietuviams svarbiausi dalykai – ne greitis ar miesto šurmulys, o priešingai: ramybė, žaliosios erdvės ir galimybė gyventi aktyviai bei sveikai. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad šitokie pasirinkimai tikrai prisideda prie gyvenimo kokybės ir ilgaamžiškumo. Šiemet „Spinter tyrimai“ darytoje apklausoje sostinės gyventojų buvo paprašyta nurodyti vieną ar daugiau veiksnių, kurie padeda gyventi ilgiau ir kokybiškiau mieste. Apklausus 1014 respondentų paaiškėjo, kad dažniausiai – net 23 proc. atvejų – žmonės nurodydavo tylą ir ramybę – tiek asmeninę, tiek aplinkos. Antroje vietoje – gamta ir žaliosios erdvės (19 proc.), o trečioje – aktyvus laisvalaikis ir sveika gyvensena (16 proc.). Tiek pat apklaustųjų…
Nusibodo ant duonos riekelės tepti įprastą sviestą? Štai kaip galite pagardinti šį pigų produktą
Sviestas jau seniai yra neatsiejama tautiečių virtuvės dalis. Vien pernai lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse šio produkto buvo nupirkta beveik daugiau nei 3,5 tūkst. tonų. Skaičiuojant, kad ant duonos riekelės užtepama apie 10 g sviesto, tai būtų apie 35 milijonai sumuštinių. Tautiečiai šį aukso spalvos produktą įsigudrino naudoti kur tik patinka – „Maximos“ Kokybės ir maisto gamybos departamento technologė Agnė Čypienė dalijasi, kad pastaruoju metu ypač populiari tapo plakto sviesto mada. Ji dalijasi 3 receptais, kurie plaktą sviestą pavers ir pikantišku užkandžiu, ir puikiu desertu. „Maximos“ Kokybės ir maisto gamybos departamento technologė Agnė Čypienė pasakoja, kad pernai sviestą į savo krepšelius dėjosi apie 70 proc. visų „Maximos“ parduotuvėse apsilankiusių tautiečių:…
Pinigų plovimo prevencija tampa neatsiejama Lietuvos finansinio saugumo sistemos dalimi
Finansų sistema pastaraisiais metais tapo erdve, kurioje vis labiau persidengia hibridinės grėsmės, neteisėta veikla ir geopolitinė konkurencija. „Todėl nėra pernelyg drąsu sakyti, kad šalies gynyba prasideda ir nuo finansų sistemos saugumo – tai atspindi pokytį, kurio nebegalime laikyti tik teoriniu“, – sako finansų viceministras Januš Kizenevič, dalyvavęs penktojoje metinėje Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro konferencijoje. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos rizikos nuolat kinta, o efektyvus jų valdymas reikalauja aukščiausio lygio specialistų parengimo. Todėl Finansų ministerija dar 2020 m. iniciavo penkerius metus veikiančio Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro įkūrimą. „Pastaraisiais metais Rusijos karas prieš Ukrainą iš esmės pakeitė Europos saugumo aplinką ir aiškiai parodė, kad finansų sistemos dabar yra platesnės…
Seimas spręs, ar didinti neapmokestinamų palūkanų ribą
2026 m. gegužės 5 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas pradėjo svarstyti Seimo narės Daivos Petkevičienės pristatytas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nuo 500 iki 2000 eurų padidinti neapmokestinamų palūkanų ribą. Tokiu būdu siekiama atkurti realų mokesčių lengvatos dydį, skatinti investavimą ir didinti finansinį skaidrumą. „Šiuo metu Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas numato 500 eurų neviršijančią neapmokestinamą palūkanų sumą per mokestinį laikotarpį. Ši suma buvo nustatyta daugiau nei prieš dešimtmetį. Reikia pažymėti, kad per šį laikotarpį reikšmingai padidėjo kainų lygis, sumažėjo pinigų perkamoji galia, taip pat padidėjo gyventojų dalyvavimas investicinėje veikloje bei mokamos palūkanos gyventojams už indėlius bankuose. Dėl infliacijos ir…
ILTE gali pradėti skolinimą nuosavomis lėšomis – tam pritarė Europos Komisija
Europos Komisija patvirtino Lietuvos pateiktą ILTE veiklos modelį – nacionalinis plėtros bankas gali pradėti finansavimą nuosavomis lėšomis. ILTE šį finansavimo modelį rengiasi pradėti taikyti artimiausiu metu, jau gegužės mėnesį. Tai leis lanksčiau finansuoti Lietuvos ekonomikai svarbius projektus, pasitelkiant ne tik tikslinėms priemonėms skirtas viešąsias lėšas, bet ir nuosavą kapitalą bei rinkose pritrauktas lėšas. „Europos Komisijos pritarimas buvo būtinas siekiant suderinti ILTE veiklos modelį su Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėmis. Nacionalinis plėtros bankas veikia ten, kur rinkoje trūksta finansavimo arba privatus kapitalas įsitraukia nepakankamai, todėl svarbu, kad jo veikla būtų aiškiai apibrėžta, proporcinga ir neiškraipytų konkurencijos. Šis sprendimas patvirtina, kad ILTE gali pradėti finansavimą iš kapitalo laikydamasi ES taisyklių. Lietuvai tai…
Valstybė ir verslas turi veikti išvien. Kritinio ryšio sprendimų reikia jau dabar
Lietuvoje kuriant atsparų kritinį ryšį būtinas glaudus valstybės ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas, o kritinio ryšio sprendimų reikia jau dabar. Apie tai diskutuota Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) konferencijoje „Ateities ryšys: pažangai ar dienai X?“ vykusioje diskusijoje, kurioje dalyvavo tiek Vyriausybės politikos formuotojai, tiek telekomunikacijų bendrovių ir verslo organizacijų vadovai. Pasak vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus, Lietuva jau turi veikiantį kritinį ryšį, tačiau jis turi būti toliau vystomas, atsižvelgiant į naujus technologinius ir geopolitinius iššūkius. „Kritinis ryšys turi veikti maksimaliai bet kokiomis sąlygomis. Šiandien turime veikiančią sistemą, tačiau nauji reikalavimai ir grėsmės reikalauja naujų sprendimų bei technologijų“, – sako V. Kondratovičius. Jis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu vyksta pasirengimo etapas: rengiama…
Kelininkų profesija Lietuvoje: kodėl šiandien ji tampa viena reikalingiausių darbo rinkoje
Lietuvoje trūksta ne tik mokytojų ar gydytojų – EURES 2024 m. duomenys rodo, kad šalyje nuosekliai stinga ir kvalifikuotų statybos bei infrastruktūros specialistų, o darbdaviai fiksuoja ypač didelį kelininkų trūkumą. Kodėl šių specialistų vis dar trūksta, kaip iš tiesų atrodo jų darbas, neapipintas mitais, ir ką daryti, kad šiandienos poreikis netaptų dar didesne rytdienos problema? VILNIUS TECH Kelių katedros vedėjos prof. dr. Vilmos Jasiūnienės teigimu, kelių inžinerijos specialistų paklausa šiandien yra didelė ir daugeliu atvejų jau tampa probleminė. „Augant kelių, gatvių ir tiltų statybos bei rekonstrukcijos projektų skaičiui, kvalifikuotų specialistų reikia tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje. Universitetas nuolat sulaukia užklausų ir darbo pasiūlymų studentams, dar net nebaigusiems studijų. Dėl jų…
Valstybės kontrolė: pokyčių trombozę valstybėje išgydys lyderystė, sklandesnė teisėkūra, efektyvesni pirkimai ir skaitmenizacija
Valstybės kontrolė pristato 2025 m. veiklos ataskaitą, kurioje apžvelgiami svarbiausi auditų rezultatai, jų poveikis ir išryškėjusios sisteminės rizikos. Metų apžvalga rodo, kad audito rekomendacijos reikšmingai prisideda prie viešųjų finansų tvarumo, valstybės saugumo ir viešųjų paslaugų gerinimo, tačiau jų pagrindu numatyti pokyčiai įgyvendinami per lėtai. „Metų veiklos rezultatai ir nuolatinė auditų rekomendacijų stebėsena leidžia konstatuoti – valstybėje susiduriame su pokyčių tromboze. Nors pasiekėme aukštą, 87 proc. siekiantį audito rekomendacijų įgyvendinimą, likusi esminių pokyčių dalis stringa neefektyvių procesų labirintuose. Chroniškas vėlavimas tampa mūsų valstybės valdymo yda – kai geriausi sumanymai įstringa procedūrose, prarandame ne tik laiką, bet ir žmonių pasitikėjimą valstybe. Mūsų sukaupta patirtis rodo, kad šią sisteminę problemą galime išgydyti tik…
Darbdavys nepriima po vaiko priežiūros atostogų: ką svarbu žinoti darbuotojui?
Grįžimas į darbą po vaiko priežiūros atostogų turėtų būti natūralus darbo santykių tęsinys, tačiau praktikoje vis dar pasitaiko atvejų, kai darbuotojai susiduria su atsisakymu juos priimti atgal, siūlymais dirbti prastesnėmis sąlygomis ar net spaudimu nutraukti darbo sutartį. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad tokios situacijos turi būti vertinamos itin atsakingai – darbuotojo teisė grįžti į darbą yra aiškiai įtvirtinta Darbo kodekse. Pagal Darbo kodekso 134 straipsnio 1 dalį vaiko priežiūros atostogos gali būti suteikiamos, kol vaikui sukanka 3 metai. Šia teise gali naudotis ne tik vienas iš tėvų, bet ir kiti vaiką faktiškai auginantys asmenys. Svarbu ir tai, kad šios atostogos gali būti imamos dalimis, o darbuotojas, ketinantis grįžti į…
„Via Lietuva“ apibendrino pirmąjį Kelių fondo ketvirtį: surinkta beveik 40 mln. eurų
Šiais metais veiklą pradėjusio Kelių fondo valdytoja „Via Lietuva“ apibendrino pirmojo šių metų ketvirčio rezultatus. Per 2026 m. I ketvirtį į Kelių fondą iš viso surinkta 39,7 mln. eurų, kurie bus skiriami šalies kelių infrastruktūros atkūrimui, plėtrai ir modernizavimui. Naujasis finansavimo modelis leidžia užtikrinti, kad lėšos, gaunamos iš su transportu susijusių mokesčių ir rinkliavų, būtų operatyviai nukreipiamos į šalies kelių tinklo kokybės gerinimą – rangovams už atliktus darbus iš Kelių fondo lėšų jau išmokėta 14,8 mln. eurų. Pagal Valstybinio kelių fondo įstatymą, Kelių fondo biudžetą sudaro dvi pagrindinės dalys, kurias formuoja skirtingos institucijos. Per šių metų pirmąjį ketvirtį į fondo sąskaitą surinkta 39,7 mln. Eur, iš jų 22 mln. eurų…
