• Įvairenybės

    „Lemona“ stiprina pozicijas gynybos sektoriuje, pajamos augo iki 42,7 mln. EUR

    Elektronikos komponentų prekybos grupė „Lemona“ praėjusiais metais pasiekė 42,7 mln. EUR konsoliduotas pajamas – 25% didesnes nei prieš metus. Grupės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) išaugo daugiau nei dvigubai (127%) – iki 2,5 mln. EUR. Remiantis neaudituotais finansiniais rezultatais, konsoliduotas grupės pelnas prieš mokesčius sudarė 2,2 mln. EUR ir buvo 214% didesnis nei pernai (0,7 mln. EUR). Grupė Lietuvoje ir Latvijoje valdo fizines ir elektronines parduotuves, Estijoje – elektroninę parduotuvę, taip pat užsiima didmenine ir daugiakanale prekyba įvairia elektronikos įranga. „Augimą lėmė didėjanti žaliosios energetikos, statybos, gynybos ir saugumo įrangos paklausa bei vidiniai efektyvumo sprendimai. Peržiūrėjome vadovavimo struktūrą Baltijos šalyse, logistikos ir pardavimo procesus, pagreitinome sprendimų priėmimą…

  • Verslas

    Nacionalinio saugumo patikra patvirtino – „Eksplosita“ atitinka Lietuvos strateginius interesus

    Bendrovė „Eksplosita“, siekianti Lietuvoje vystyti prieštankinių minų gamybą, sėkmingai praėjo Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos patikrą. Komisijos išvadoje patvirtinta, kad bendrovės veikla atitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. „Tai svarbus institucinis patvirtinimas, kad mūsų veiklos kryptis ir partnerystės yra suderintos su Lietuvos saugumo interesais. Akivaizdu, tai stiprins pasitikėjimą tarp verslo ir valstybės institucijų“, – teigė „Eksplosita“ vadovas Vaidas Zubavičius. Prie lietuviškos bendrovės plėtros bei naujo gynybinio pajėgumo vystymo prisideda ir Estijos kapitalo investuotojas „Nitrotol“, veikiantis karinės pramonės ir sprogmenų technologijų srityje. Šios įmonės patirtis ir kompetencijos laikomos vienomis reikšmingesnių regione, o jos dalyvavimas „Eksplosita“ veikloje vertinamas, kaip papildomas patikimumo, technologinio pajėgumo ir aukštų saugumo standartų užtikrinimo veiksnys. „Estijos…

  • Verslas

    Į verslo centrą „Hero“ kviečiami meno mylėtojai: čia atidaryta nauja Ievos Trinkūnaitės paroda „Gelmė“

    Verslo centre „Hero“, šalia nuolat čia esančių V. Suncovo instaliacijų ir S. Strėlės paveikslų, iki balandžio 3 dienos galima apžiūrėti ir jaunos menininkės Ievos Trinkūnaitės parodą „Gelmė“. Naujausias Vilniaus verslo centras „Hero“ vis labiau įsitvirtina ne vien kaip moderni ir į gerą žmonių savijautą orientuota darbo, bet ir kaip meno erdvė. Pastarąjį penktadienį čia atidaryta galerijos „The Rooster Gallery“ pristatoma paroda „Gelmė“ – jautrus, šiuolaikiškas pasakojimas apie žmogaus ir gamtos santykį, kuriame estetika susilieja su ekologine refleksija. „Mūsų bendradarbiavimas su „Realco“ prasidėjo dar pernai, kai šios bendrovės projekte „Algirdo 3“ buvo atidaryta kitos mūsų atstovaujamos menininkės, Vitos Opolskytės personalinė paroda „nieko tokio“. Labai tikiuosi, kad šis bendradarbiavimas taps tradicija ir…

  • Verslas

    Užsitęsus energetikos krizei – nauja maisto infliacijos banga?

    Lietuvai nespėjus pamiršti 2021-2022 m. maisto kainų šoko, bręsta dar vienas. Energijos nešėjų kaina tiesiogiai „įsiūta“ į maisto pridėtinės vertės grandines. Jau galima stebėti aštrią azoto trąšų kainų reakciją į krizę, netruks į viršų užsiriesti ir žemės ūkio žaliavų kainų kreivės. Jei karas Artimuosiuose Rytuose greitu metu nesibaigs, tai neišvengiamai sukels dar vieną maisto žaliavų infliacijos bangą, kuri paveiks ir maisto prekių infliaciją galutiniams vartotojui.  Energetikos krizės retai apsiriboja vien tik aukštesnėmis naftos, dujų, elektros ar degalų kainomis – jų poveikis nuvilnija plačiai, o svarbiausia paliečia jautrias maisto rinkas. Žemės ūkis yra itin energetiškai intensyvus sektorius: energija yra būtina nuo lauko iki parduotuvės lentynos. Dyzelinas, kurio kainos jautriausiai sureagavo į…

  • Įvairenybės

    „Lidl“ kasdien ir toliau apsipirksite pigiau: prekybos tinklas sumažino kainas dar daugiau pieno produktų

    Prekybos tinklas „Lidl“ praneša, kad šią savaitę plečia prekių, kurios buvo sumažinta kaina, sąrašą. „Lidl“ skelbia, kad nuo šios savaitės dar daugiau pieno produktų bus galima įsigyti žemesne kaina. Prekybos tinklas akcentuoja, jog tai nėra trumpalaikė akcija, o sumažintos įprastos, reguliarios kainos populiariausiems pieno produktams. Šis žingsnis yra dalis didžiosios kainų mažinimo bangos, kurios metu „Lidl“ atpigino įvairių kategorijų kasdienių prekių kainas. Nuo šios savaitės „Lidl“ sumažino reguliarias kainas „Milbona“ tepamam sūriui,  kurį dabar galima įsigyti vos už 1,49 euro,  baltymais papildytam varškės kremui „Pilos“, kurio kainas vos 0,99 euro. Taip pat už patrauklią 3,49 euro kainą pirkėjai gali įsigyti 400 g „Milbona Tilsit“ sūrio riekelėmis, o už 3,99 euro –…

  • Verslas

    Ar lietuviams namuose viskas krenta iš rankų? Beveik pusė turto žalų – dėl netyčia sugadintų daiktų

    Nukritęs kompiuteris, sudužęs telefonas ar netyčia sugadintas kitas buities daiktas – tokios kasdienės situacijos dažniausiai tampa gyventojų turto žalų priežastimi. „Swedbank“ draudimo bendrovės duomenimis, 2025 m. tokie incidentai sudarė beveik pusę (42 proc.) visų registruotų turto žalų. „Per praėjusius metus iš viso išnagrinėjome virš 26 tūkst. gyventojų pranešimų apie turto žalą ir atlyginome daugiau kaip 19 mln. eurų nuostolių. Nors kalbant apie turto apsaugą dažnai galvojama apie gaisrus ar gamtines stichijas, mūsų duomenys rodo, kad gyventojai kur kas dažniau susiduria su paprastais buitiniais incidentais. Tačiau net ir sudužęs telefonas, televizorius, įskilusi kaitlentė ir panašūs atvejai gali pareikalauti nemenkų neplanuotų išlaidų“, – sako Laimonas Garbenčius, „Swedbank“ draudimo bendrovės klientų aptarnavimo ir…

  • Verslas

    Apklausa: lietuviai labiausiai nerimauja dėl sveikatos sukrėtimų, bet finansiškai jiems pasirengusi tik dalis

    Dėl savo ir artimųjų sveikatos bei gyvybės nerimauja didelė dalis Lietuvos gyventojų, tačiau draudimu pasirūpina tik kas trečias, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Rezultatai atskleidžia aiškų atotrūkį tarp to, kas gyventojams kelia didžiausią nerimą, ir to, kokių priemonių imamasi. Ekspertai pabrėžia, kad sprendimai, padedantys apsaugoti savo pajamas ir išlaikyti finansinį stabilumą yra svarbi finansinės sveikatos dalis. „Net du trečdaliai gyventojų teigia nerimaujantys dėl artimųjų sveikatos bei gyvybės, 46 proc. baiminasi su sveikata ir gyvybe susijusių nelaimių, o 42 proc. nerimą jaučia dėl savo pačių sveikatos. Vis dėlto, gyvybės draudimą bei draudimą nuo nelaimingų atsitikimų turi tik apie trečdalis gyventojų – likusieji dažniau pasikliauja santaupomis ar kitais asmeniniais sprendimais“, – sako…

  • Verslas

    Pasaulinė vandens diena: mokslas ir mikrobai kovos su pavojinga, bet mažai žinoma grėsme Lietuvos vandeniui

    Kovo 22-ąją minima Pasaulinė vandens diena kasmet primena apie vieną svarbiausių žmonijos išteklių – gėlą vandenį. Tačiau šiandien vis dažniau kalbama ne tik apie vandens trūkumą, bet ir jo kokybę. Viena iš mažiau matomų, tačiau itin pavojingų grėsmių – sąvartynų filtratas. Pasaulio bankas skaičiuoja, kad kasmet pasaulyje susidaro apie 2,1 mlrd. tonų komunalinių kietųjų atliekų, o iki 2050 m. šis kiekis gali viršyti 3 mlrd. tonų. Lietuvoje kasmet susidaro apie 1,3 mln. tonų komunalinių atliekų. Toks mastas daro tiesioginį poveikį žmonių sveikatai bei aplinkai: dirvožemiui, orui ir ypač vandeniui. Sąvartynų filtratas – grėsmė gėlam vandeniui ir žmonių sveikatai Filtratas – tai nuotekos, susidarančios vandeniui skverbiantis per sąvartynuose esančias atliekas. Jose…

  • Verslas

    DIDŽIAUSIAI KAUNO IR MARIJAMPOLĖS VERSLO BENDRUOMENEI RŪPI DEMOGRAFIJOS IŠŠŪKIAI

    Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų verslo forume „Kauno ir Marijampolės regionų gyvybingumas: demografijos iššūkiai ekonomikai“ akcentuota, kad demografiniai pokyčiai daro vis didesnį poveikį regionų ekonominei raidai, darbo rinkos stabilumui ir Lietuvos konkurencingumui, todėl būtini koordinuoti verslo, valdžios ir mokslo sprendimai. Demografija – ne ateities rizika, o dabarties realybė Penktadienį Kaune verslo bendruomenės, politikos, valdžios, švietimo ir mokslo institucijų, nevyriausybinių organizacijų bei viešojo sektoriaus atstovai ieškojo sprendimų, kaip stiprinti šalies demografinį atsparumą ir kurti ilgalaikę valstybės raidos viziją. Atidarydamas forumą, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) prezidentas Zigmantas Dargevičius sakė: „Šiandien kalbame ne apie vieną iš daugelio problemų. Kalbame apie problemas, kurios nulems Lietuvos kryptį artimiausiems dešimtmečiams. Demografija šiandien…

  • Įvairenybės

    Kas populiariau – kiaušinius marginti dažais ar gamtos gėrybėmis? Atsakymas nustebins visus

    Artėjant Velykoms, daugelyje namų laukia vienas smagiausių pasiruošimo ritualų – margučių dažymas. Tai ne tik sena tradicija, bet ir artimuosius suburianti kūrybiška veikla. Išmėginti naujas margučių dažymo technikas gali būti smagi pramoga tiek mažiesiems, tiek suaugusiems. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ kulinarijos meistrai dalijasi trimis stebėtinai paprastais receptais, kaip nudažyti margučius ryžiuose, druskoje bei naudojant flomasteriais išpaišytus popierinius rankšluosčius. Daugelis šeimų yra ištobulinę savas margučių dažymo technikas bei tradicijas, bet kasmet susižavi ir įvairiausiais naujais ar primirštais senais kiaušinių dažymo būdais, užkariaujančiais socialinius tinklus. Vienais metais tautiečiai eksperimentavo vietoje kiaušinių dažų naudodami vyną, kitais margučius spalvino daržovėmis ir prieskoniais. Titas Atraškevičius, lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovas ryšiams su žiniasklaida, pasakoja, kad…

Privatumo politika