VDU botanikos sode didžiuliais, švelniai gelsvos spalvos tulpes primenančiais žiedais pasipuošė tulpmedžiai. Iš trijų sodo parke augančių tulpmedžių šiuo metu žydi du, išauginti iš sėklų, surinktų 1950 m. nuo Veliuonos parke augančio tulpmedžio. „Gelsvažiedžiai tulpmedžiai laikomi vienais seniausių žiedinių augalų pasaulyje. Pagal fenologinius stebėjimus, tulpmedis paprastai žydi 3–4 savaites“,– pasakojo jaunesnioji mokslo darbuotoja, dendrologė dr. Asta Malakauskienė. Pirmasis gelsvažiedį tulpmedį prieš pustrečio šimto metų aprašė švedų botanikas Karlas Linėjus. Kreidos periodu, prieš 145,5–65,5 mln. metų, ši gentis turėjo kelias rūšis ir buvo plačiai paplitusi Šiaurės Amerikoje bei Europoje. Gelsvažiedis tulpmedis yra Indianos, Kentukio, Tenesio valstijų simbolis. Amerikoje jis vadinamas amerikiniu tulpmedžiu, tulpine arba geltonąja tuopa. Augalas paplitęs Š. Amerikos rytinėje…
Ant Gedimino kalno toliau vykdomi avarinės būklės likvidavimo darbai
Pirmadienį po Gedimino kalno neeilinės apžiūros fiksuota, jog istorinio kelio, vedančio į Gedimino kalno vakarinį bokštą, šlaite įrengtoje akmenų atraminėje sienutėje, sumontuotoje ant natūralaus šlaito grunto, liūties metu paplauti atskiri akmenys. Artimiausiu metu planuojama istorinio kelio pusėje šlaito atraminėje sienutėje atstatyti iškritusius ir pajudėjusius akmenis, taip pat pasirengti Gedimino kalno pietrytinio šlaito konservavimo darbams. Šie ir kiti Gedimino kalno avarinės būklės likvidavimo darbai aptarti pirmadienio vakarą Vilniaus miesto savivaldybėje vykusiame Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje. Kalno apžiūros metu konstatuota, kad istorinis kelias, vedantis į Gedimino kalno vakarinį bokštą, vizualiai yra saugus, tačiau būtina skubiai atstatyti iškritusius ir pajudėjusius atraminės sienutės akmenis, taip pat nuolatos stebėti istorinio kelio ir viršuje jo esančio…
AR ŽINOTE SAVO TEISES ASMENS DUOMENŲ APSAUGOS SRITYJE?
Asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su žmogumi, iš kurios galima nustatyti jo tapatybę tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai pagal fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymius. Asmens duomenimis laikoma, pvz., vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, veido atvaizdas, asmens kodas, pirštų atspaudai, telefono numeris, el. pašto adresas, interneto protokolo (IP) adresas, automobilio numeris ir t. t. „Kiekvienas asmuo turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą“ – tai skelbia 2007 m. Lisabonos sutartis, galiojanti visose ES valstybėse narėse, tarp kurių ir Lietuva. Asmens duomenų apsauga – tai teisinių, techninių ir organizacinių priemonių visuma, skirta apsaugoti asmens duomenims nuo neteisėto ar atsitiktinio asmens duomenų tvarkymo. O ar Jūs žinote, kokias…
NAUJASIS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMAS SKATINS SĄŽININGĄ KONKURENCIJĄ
Liepos 1 d. įsigaliojusi nauja Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija atveria perkančiosioms organizacijoms daugiau galimybių savarankiškai šalinti iš pirkimų tiekėjus, galimai sudariusius susitarimus, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją. Naujajame įstatyme įtvirtinta nuostata, jog „perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime, ir perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų“. Nuo liepos 1 d. perkančiosios organizacijos gali operatyviai reaguoti į konkurenciją iškreipiantį tiekėjų elgesį ir tokiu būdu užtikrinti vykdomų pirkimų efektyvumą. Turėdamos įtikinamų duomenų apie galimai sudarytą tiekėjų susitarimą, kuriuo siekiama iškreipti konkurenciją, perkančiosios organizacijos gali pašalinti tokį susitarimą sudariusius tiekėjus iš pirkimo procedūros, nepriklausomai nuo to, ar tiekėjų susitarimo…
Premjeras S. Skvernelis: ES išorės sienų saugumas – bendras prioritetas
Šiandien Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis su Europos Komisijos Pirmininko pavaduotoju Fransu Timmermansu aptarė Europos Sąjungos ateities perspektyvas, BREXIT, paramos Ukrainai klausimus, taip pat energetinio ir branduolinio saugumo aktualijas. Premjeras pažymėjo, kad Lietuvos žmonės palankiai vertina mūsų šalies narystę Europos Sąjungoje, todėl Lietuva dės visas pastangas siekiant Bendrijos valstybių narių vienybės. „Esame tvirtai įsitikinę visų ES šalių indėlio svarba kuriant mūsų bendrą ateitį“, – teigė S. Skvernelis. Jis akcentavo elektros tinklų sinchronizacijos per Lenkiją su kontinentine Europa būtinybę, pabrėždamas, jog Lietuva šioje vietoje tikisi tvirtos EK paramos. Ministro Pirmininko žodžiais, mūsų šalis taip pat tikisi greitų bendrų sprendimų siekiant plėtoti regioninę dujų rinką ir bendrą infrastruktūrą. Skvernelis dar kartą atkreipė EK dėmesį…
Premjeras su užsienyje dirbančiais Lietuvos diplomatais aptarė svarbiausius šalies klausimus
Šiandien Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Vyriausybės rūmuose priėmė Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių vadovus. Susitikimo metu premjeras svečiams padėkojo už jų aktyvią ir profesionalią veiklą atstovaujant Lietuvai užsienio šalyse, taip pat jiems pristatė esminius Vyriausybės darbus. „Toks susitikimas jau tapo tradiciniu renginiu. Smagu Jus matyti čia, taip pat su daugeliu teko susitikti ir bendrauti anksčiau. Džiaugiuosi, kad sprendžiant įvairius klausimus pasižymėjote profesionalumu, noru atstovauti savo valstybei. Jūs esate mūsų šalį reprezentuojantys asmenys, todėl tikiuosi, kad tokį bendradarbiavimą išlaikysime ir toliau“, – sveikinimo kalboje sakė premjeras S. Skvernelis. Susitikimo metu Ministras Pirmininkas aptarė ir vienus svarbiausius šios Vyriausybės jau atliktus bei planuojamus darbus. Pirmiausia premjeras pažymėjo šiais metais Trišalėje taryboje vykusias derybas…
100 milijonų eurų dydžio „BaltCap“ fondas investuos į Baltijos šalių infrastruktūrą
Didžiausia Baltijos šalyse privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytoja „BaltCap“ įsteigė 100 milijonų eurų dydžio fondą „BaltCap Infrastructure Fund“ (BIF). Šis fondas investuos į transporto ir energetikos infrastruktūros plėtrą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Naujasis „BaltCap“ fondas investuos į kapitalą, skirtą plėtoti transporto, atsinaujinančios energetikos, energijos vartojimo efektyvumo bei kitus infrastruktūros projektus Baltijos šalyse. „Baltijos šalių ekonominis konkurencingumas tiesiogiai priklauso nuo turimos infrastruktūros kokybės. Šiuo metu didžioji dalis transporto, energetikos ir socialinės infrastruktūros sukūrimo ir atnaujinimo Baltijos šalyse yra finansuojama iš Europos Sąjungos lėšų bei valstybių biudžeto, tačiau to nepakanka patenkinti dabartinių augančios ekonomikos poreikių. Remiantis Baltijos valstybių investicijų programomis matome, jog finansavimo trūkumas per ateinančius 5 metus sieks 6 mlrd.…
Nepakankamas užsienio kalbų mokėjimas gali turėti įtakos net BVP mažėjimui
Nepaisant „Brexit“ sukeltų permainų, anglų kalba Europoje ir visame pasaulyje išlieka būtinu įgūdžiu tarptautinėje rinkoje. Tačiau vien jos nebepakanka – užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ informuoja, jog anglų kalbą šiandien moka beveik visi jauni profesionalai, todėl tikrą pranašumą ieškant darbo suteikia tik bent dar vienos kalbos žinios, ypač – skandinavų, vokiečių, prancūzų arba rusų, teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Užsienio kalbų instituto direktorė, docentė dr. Vilma Bijeikienė. „Šiuo metu Lietuvoje populiarios skandinavų kalbos – iš Šiaurės šalių ateina daug investicijų, todėl švediškai arba norvegiškai kalbantys specialistai yra labai paklausūs. Studentams darbą siūlančios įmonės taip pat dažnai ieško tų, kurie moka vokiečių, švedų, norvegų, rusų. Tačiau, žinoma, poreikis gali keistis…
„Vilniaus šilumos tinklai“ ketina stabdyti narystę Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijoje
Šilumos ir karšto vandens paslaugas Vilniaus miesto gyventojams tiekianti AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) svarsto galimybę stabdyti narystę Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijoje (LŠTA). Tokio sprendimo ketinama imtis nesulaukus aktyvesnių asociacijos veiksmų ir spartesnio svarbių sprendimų įgyvendinimo. „Matome, kad šilumos ūkyje yra daug spręstinų klausimų, tad norisi didesnio proveržio, aktyvesnių asociacijos veiksmų ir pokyčių. Kadangi „Vilniaus šilumos tinklai“ neturi atstovo asociacijos Taryboje, bendrovės galimybės inicijuoti pokyčius yra labai ribotos, o dabartinė asociacijos padėtis ir veikla, mūsų akimis, tikrai yra tobulintina“, – sako VŠT generalinis direktorius Mantas Burokas. Birželio pradžioje vykusiame LŠTA Tarybos posėdyje buvo diskutuojama apie aktyvesnį VŠT įsitraukimą į asociacijos veiklą ir galimybes peržiūrėti Tarybos narių sudėtį. Taip pat pažymėta,…
Menininkai ir leidėjai prašo Seimo nenumarinti lietuviškos kultūros
Menininkai ir leidėjai prašo Seimo nenumarinti lietuviškos kultūros Rytoj Seimo Kultūros komitetas ketina svarstyti savarankiškai dirbančių asmenų socialinių įmokų dydžio tvarkos pakeitimus. Praėjusią savaitę Seimui perdavus šį klausimą svarstyti Kultūros komitetui, menininkai ragina sumažinti nuo šių metų pradžios dvigubai išaugusius „Sodros“ mokesčius teigdami, kad toks mokesčių šuolis gali numarinti Lietuvos kultūrą. Nuo sausio 1 dienos gyventojams, dirbantiems pagal autorinę sutartį ir neturintiems darbo sutarčių (pavyzdžiui, niekur nedirbantiems rašytojams, atlikėjams ar sportininkams), „Sodros“ mokesčiai padidėjo dvigubai. Nuo šių metų jie turi mokėti mokesčius ne nuo 50 proc., o nuo 100 proc. gautų pajamų. Metų pradžioje Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis registravo siūlymą sugrąžinti ankstesnę įmokų tvarką, tačiau svarstymai užstrigo komitetuose…