Liepos 27 d. Klaipėdos universitete lankysis Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo (ŠMM) viceministras dr. Giedrius Viliūnas bei ŠMM ministrės patarėjas prof. Eugenijumi Butkumi. Vizito metu svečiai lankysis Klaipėdos universiteto miestelyje: Jūros tyrimų atviros prieigos centre, Verslo inkubatoriuje, vyks į Jūrinės žuvininkystės laboratoriją Kopgalyje, esančią Smiltynėje. ŠMM viceministras dr. G. Viliūnas ir ŠMM ministrės patarėjas prof. E. Butkus susitiks su Klaipėdos universiteto atstovais – rektoriumi prof. habil. dr. E. Juzeliūnu, Tarybos pirmininku A. Šileika, Studijų prorektorė prof. dr. L. Dromantiene ir kt. Bus aptariamos Klaipėdos universiteto vystymo perspektyvos ir optimizavimo planas bei Jūrinio slėnio ir STEAM centro veiklos Klaipėdos universitete. Bus svarstomas KU Menų akademijos klausimas bei bendradarbiavimo su Klaipėdos regiono kolegijomis…
Energijos taupymo ir atsinaujinančių energijos išteklių gamybos ir vartojimo projektams – 10 mln. eurų ES investicijų
Lietuvos pramonės įmonėms atsiveria dar viena galimybė sumažinti energijos vartojimo intensyvumą, padidinti atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir vartojimą ir taip prisidėti prie aplinkos saugojimo. Ūkio ministerija kviečia šias įmones įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“. Pirmuoju kvietimu labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms numatoma skirti iki 5 mln. eurų, antruoju kvietimu didelėms įmonėms – taip pat iki 5 mln. eurų ES investicijų. Iki 2020 m. pagal minėtą priemonę numatoma skirti 10 mln. eurų ES investicijų. „Skelbdami šį kvietimą tikimės dar didesnio Lietuvos pramonės įmonių aktyvumo. ES investicijomis jos galės ne tik sumažinti elektros energijos savikainą, optimizuoti energijos vartojimo sąnaudas gamyboje, didinti veiklos…
Virtualioje parodoje – nacistinės Vokietijos okupacijos metu Kudirkos Naumiestyje veikusios karo belaisvių stovyklos „Oflagas 60“ istorija
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras parengė virtualią parodą „Oflag 60: Kudirkos Naumiestis, 1941–1942 m.“, kurioje pasakojama nacistinės Vokietijos okupacijos metu Kudirkos Naumiestyje veikusios karo belaisvių stovyklos – vadinamojo „Oflago 60“ – istorija. 1941 m. birželio 22-ąją, prasidėjus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui, pasienyje su Vokietija esantis Kudirkos Naumiestis buvo užimtas vokiečių kariuomenės be jokio pasipriešinimo. Liepos mėnesį naujieji okupantai pietiniame miestelio pakraštyje, prie kelio į Lauckaimį, ėmė statyti karo belaisvių stovyklą į nelaisvę patekusiems sovietų kariams. Parodoje taip pat trumpai aptariama nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklų istorija. Apžvelgiama ir Kudirkos Naumiesčio miestelio istorinė raida. Parodą galima ažiūrėti Centro interneto svetainėje, adresu: http://genocid.lt/centras/lt/2836/a/. Paroda parengta lietuvių, anglų, vokiečių ir…
Klaipėdos jūrų uoste išsiplėtusi UAB „Scandagra“ grūdų eksporto apimtis didins 60 proc.
Šiandien Klaipėdos jūrų uoste Malkų įlankos terminale atidarytą galingiausią jūrų uosto grūdų elevatorių dešimčiai metų išsinuomojusi skandinaviško kapitalo žemės ūkio prekybos bendrovė „Scandagra“ jau šį sezoną šalies ūkininkams pasiūlys efektyvesnį grūdų supirkimo modelį. Iš laukų tiesiai į jūrų uostą vežamas derlius mažins ūkininkų sąnaudas, o tai bendrovei leis sustiprinti savo konkurencinį pranašumą grūdų supirkimo rinkoje. Sutartį dėl grūdų elevatoriaus statybų Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje su Malkų įlankos terminalu bendrovė „Scandagra“ pasirašė šių metų pradžioje ir įsipareigojo mažiausiai 10 metų laikotarpiui naudotis terminalo paslaugomis, o uoste pastatytu grūdų elevatoriumi – mažiausiai 6 metus. „Mes patys investuoti Klaipėdos jūrų uoste negalime, investuoti gali tik teritoriją valdančios įmonės. Tačiau dalinai tai yra ir…
Grandiozinio projekto rezultatas – PC „Mega“ plėtros įgyvendinimas
Po metus trukusių plėtros darbų didžiausias prekybos ir laisvalaikio centras vidurio Lietuvoje „Mega“ duris lankytojams atvėrė pasikeitęs – ne tik padidėjęs prekybos centro plotas, daugiau naujų poilsiui skirtų paslaugų, bet ir modernesnis pastato fasadas, daugiaaukštė automobilių aikštelė, atnaujintas prekių ženklas. Grandiozinio objekto projekto koncepciją sukūrė Rolando Paleko architektų studija, idėjoms įgyvendinti vadovavo architektas Saulius Mikštas. Plėtros darbų generaliniu statybos darbų rangovu pasirinktas AB Panevėžio statybos trestas, o statybos darbų techninę priežiūrą vykdė inžinerinių paslaugų bendrovė „Baltic Engineers“. Bendras plotas: 102 000 m2 (naujo priestato plotas 54 000 m2) Komercinių patalpų plotas: 30 000 m2 Daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė: 23 000 m2 Vietų transporto priemonėms skaičius: 2 200 Plėtros rekonstrukcijos užsakovas:…
Sveikatos mokslų studijos Lietuvoje išlieka vienos populiariausių
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) paskelbti 2017 metų bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai parodė, kad sveikatos mokslų studijos Lietuvoje ir toliau išlieka vienos populiariausių. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) šįmet sulaukė 2005 pageidavimų pirmu prioritetu studijuoti Universiteto siūlomas studijų programas. Toks paraiškų kiekis – 2.1 proc. didesnis nei 2016 metais (1963 pageidavimai). Visoje šalyje tik trys valstybiniai universitetai fiksavo didesnį nei pernai norinčiųjų studijuoti pirmu prioritetu skaičių.* Po pirmojo LAMA BPO organizuoto priėmimo etapo pakvietimus studijuoti LSMU valstybės finansuojamose vietose gavo 468, o valstybės nefinansuojamose – 660 asmenų. 2005 stojantieji būtent šį Universitetą nurodė pirmuoju prioritetu. Iš viso LSMU šįmet pasirengęs priimti apie 1500 pirmakursių.…
Per pirmą šių metų pusmetį „airBaltic“ skraidino 170 tūkst. keleivių iš Lietuvos
Per pirmus šešis 2017-ųjų mėnesius Latvijos oro linijos „airBaltic“ pervežė 29 proc. daugiau keleivių iš Lietuvos, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Iš viso „airBaltic“ skraidino daugiau nei 170 tūkst. keleivių iš Lietuvos. Nuo sausio iki birželio „airBaltic“ iš Lietuvos skraidino 170 871 keleivį savo skrydžių kryptimis Europoje, Skandinavijoje, Rusijoje, NVS šalyse ir Viduriniuosiuose Rytuose. Trys populiariausios „airBaltic“ kryptys iš Vilniaus buvo Ryga, Amsterdamas ir Talinas. Tuo pačiu laikotarpiu „airBaltic“ skraidino 19 569 keleivius savo maršrutu Palanga-Ryga, kuriuo dažniausiai naudojamasi pasiekti kitus patogius „airBaltic“ skrydžius iš Rygos. Populiariausios kryptys iš Palangos buvo Amsterdamas, Maskva, Oslas, Hamburgas ir Berlynas. Dėl didelės skrydžių paklausos, Tarptautinio Vilniaus oro uosto pakilimo tako rekonstrukcijos metu „airBaltic“…
Šiandien kultūros ministrės patarėjas Linas Kontrimas įteikė prašymą atleisti jį iš užimamų patarėjo pareigų.
Šiandien kultūros ministrės patarėjas Linas Kontrimas įteikė prašymą atleisti jį iš užimamų patarėjo pareigų. Ministrė šią savaitę dar atostogauja, sprendimą ar tenkinti prašymą priims grįžusi į darbą kitą savaitę. Pranešimą paskelbė : Vilma Žemaitienė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
VU studijų prorektorius: sieksime dar labiau didinti aukščiausios kokybės studijų prieinamumą
Pasibaigus pirmajam priėmimo į aukštąsias mokyklas etapui Vilniaus universitetas (VU) naujus mokslo metus pasitiks dar labiau sustiprėjęs. Šiemet šią aukštąją mokyklą rinkosi trečdalis visų į universitetus stojusių jaunuolių ir apie pusė visų šalies šimtukininkų. Po pirmojo priėmimo etapo į VU valstybės finansuojamas vietas 2017 m. pakviesti 2662 asmenys, dar 1005 – į valstybės nefinansuojamas vietas. Iš jų studijuoti VU pakviesti net 795 šimtukininkai – abiturientai, bent vieną iš valstybinių brandos egzaminų išlaikę aukščiausiu įvertinimu. Nors VU tradiciškai renkasi dauguma stojančiųjų iš Vilniaus, itin didelio skaičiaus paraiškų sulaukta iš kitų Lietuvos regionų. Daugiau nei 1000 stojančiųjų sulaukta iš Kauno, per 400 iš Šiaulių bei Panevėžio regionų. „Džiaugiamės, kad esame vertinami kaip…
V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka – procesas jau prasidėjo
Verslo bendruomenė jau seniai sako, kad Lietuvos aukštąsias mokyklas reikia pertvarkyti taip, kad jose būtų ruošiami rinkai reikalingi ir paklausūs specialistai. Tačiau įsivaizdavimas, kad gyvename nuo globalių tendencijų atsietame savo uždarame pasaulėlyje, savotiškame burbule, daug metų ėmė viršų. Gal kai kuriems akademiniams sluoksniams net atrodė, kad turime pakankamai lėšų būsimų bedarbių rengimui finansuoti, kad tik jų rengėjai būtų patenkinti. Šis burbulas (ne)tikėtai subliuško šiemet, abiturientams užplūdus informacijos technologijų specialybes ir antrame plane palikus tradiciškai pirmaujančias humanitarinio pobūdžio studijų programas. Tiesa ta, kad užsimerkus realybė niekur nedingsta. Šiemetinių stojimų į aukštąsias mokyklas rezultatai aiškiai atskleidė, kaip atrodo ilgai neigta tikroji situacija – jaunimas nori mokytis dėl savo perspektyvų, karjeros ir gero…