Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitikusi su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovu Dariumi Remeika aptarė, kaip mažinti administracinę naštą verslui, užtikrinti liberalesnes smulkiojo verslo priežiūros taisykles bei prognozuojamą priežiūros institucijų veiklą.
„Siekiant sukurti daugiau darbo vietų ir galimybių žmonėms užsidirbti, verslas neturi eiti kryžiaus kelių dėl pavadinimo, prekės ženklo, galimybės užsienio kalba registruoti įmonę ar dėl reklamos iškabų. Valstybė turi padėti verslui, o ne kliudyti, todėl sieksime užtikrinti draugiškesnę verslo priežiūrą ir mažesnę administracinę naštą, kad pasibaigus karantinui įmonės greičiau atsitiestų. Priežiūros institucijos turėtų kelti sau tikslą ne tik kontroliuoti prekių ir paslaugų saugumą bei tinkamumą vartotojams, bet ir kurtų aiškią, stabilią bei nuspėjamą verslui aplinką“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.
Todėl Ekonomikos ir inovacijų ministerija sieks, kad visos verslo priežiūros institucijos teiktų standartizuotas, kokybiškas paslaugas. Pavyzdžiui, verslo atstovai turėtų gauti konsultacijas trumpaisiais numeriais, atsakymus realiu laiku, vienoje vietoje išduodamas licencijas. Taip pat priežiūros institucijos turėtų nusistatyti vertinimo kriterijus, kuriais matuotų, kokią naštą patiria ūkio subjektai dėl priežiūros veiklos.
Ministrė pabrėžė vertinanti VMVT pastangas mažinti administracinę naštą ir kartu laukianti, kad tarnyba dar aktyviau įsitrauktų mažinant biurokratinę naštą. VMVT – viena didžiausių priežiūros institucijų, kuri prižiūri daugiau nei 115 tūkst. ūkio subjektų, todėl itin aktualus šios institucijos efektyvus, pažangus, draugiškos verslui priežiūros veiklos vykdymas.
Priežiūros institucijų vaidmuo svarbus ne tik jau veikiančiam verslui kasdienybėje susiduriant su jų vykdoma kontrole, tačiau ir nustatant aiškią ir draugišką naujų prekių bei paslaugų teikimo aplinką. Ypač tai aktualu kalbant apie inovatyvių ūkio sektorių kūrimąsi. Vienas iš tokių sektorių – pluoštinių kanapių perdirbimas ir produkcijos gamyba.
Lietuvos ūkininkų sąjungos skaičiavimu, jeigu pluoštines kanapes būtų leidžiama auginti ne tik pluoštui ir sėkloms, kaip yra dabar, bet ir perdirbti visas augalo dalis, išskyrus galvutes su žiedais ar vaisiais, šalies kanapių produktų sektoriaus sukuriama vertė Lietuvos ekonomikai per metus sugeneruotų apie 100 mln. Eur pridėtinės vertės, o per keletą metų šalies ekonomikai sukuriama vertė viršytų 300 mln. eurų.
Liberalesnės verslo priežiūros taisyklės, nuspėjama ir prognozuojama priežiūros institucijų veikla yra vienas iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prioritetų. Pagal Pasaulio ekonomikos forumo Konkurencingumo indekso reguliavimo naštos verslui vertinimo rodiklį Lietuva užima 85 vietą iš 141.
Pranešimą paskelbė: Mindaugas Grinius, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija
