Teisėsauga, kriminalai

Atliktas antikorupcinės aplinkos kūrimo vertinimas savivaldybių administracijose

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Korupcijos prevencijos valdyba įvertino savivaldybių administracijų (toliau – savivaldybės) pastangas kurti korupcijai atsparią aplinką įsigaliojus naujai Korupcijos prevencijos įstatymo (KPĮ) redakcijai. Stebėsenos metu buvo analizuota 50 savivaldybių pateikta informacija apie korupcijai atsparios aplinkos kūrimą bei visų 60 savivaldybių interneto svetainėse skelbiama informacija apie šių priemonių vykdymą.  

Tik 35 savivaldybėse už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingo asmens funkcija yra pagrindinė

Savivaldybių pateiktais duomenimis, 55 iš 60 savivaldybių paskyrė už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingus subjektus (padalinį ar asmenis) ar šias funkcijas paskyrė kitiems darbuotojams. Tačiau tik 35 savivaldybių paskirtiems darbuotojams vykdoma korupcijai atsparios aplinkos kūrimo funkcija yra pagrindinė. Didžioji dalis, t. y. 82 proc. už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingų asmenų savivaldybėse yra tiesiogiai pavaldūs ir atskaitingi administracijos direktoriams, o kiti – tiesiogiai pavaldūs skyriaus (pvz., Teisės, Personalo, Finansų ir kt.), kuriame dirba, vadovui.

Pakankamai efektyviai įgyvendinama personalo patikimumo užtikrinimo priemonė

Įgyvendindamos KPĮ nustatytas privalomas korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones, visos savivaldybių administracijos renka ir vertina iš STT gautą informaciją apie asmenis, siekiančius eiti pareigas, pagal sudarytą ir viešai paskelbtą pareigybių sąrašą. Taip pat visos savivaldybių administracijos atlieka teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą. Tačiau tik 35 proc. savivaldybių administracijų per paskutinius 3 metus atliko korupcijos rizikos valdymo vertinimą ir apie jo atlikimą bei rezultatus ne visos skelbia interneto svetainėse.

Dauguma savivaldybių – 53 iš 60 (80 proc.) pasitvirtino antikorupcinio elgesio kodeksus. Tačiau ne visos juose aprašė pavyzdinius galimos korupcinio pobūdžio rizikos atvejus ir darbuotojų veiksmus su jais susidūrus. Savivaldybių administracijų elgesio kodeksai ir juose aprašyti korupcinio pobūdžio rizikos atvejai savo turiniu yra vienodi bei nepritaikyti konkrečioje savivaldybėje tam tikrose veiklos srityse pasitaikantiems korupcijos rizikos veiksniams.

Didinant savivaldybių administracijų darbuotojų antikorupcinį sąmoningumą, visos savivaldybės bent vieną kartą per metus rengia mokymus darbuotojams korupcijai atsparios aplinkos kūrimo klausimais. 2022 m. STT antikorupcinio švietimo e. mokymo platforma pasinaudojo ir gavo sertifikatus 279 darbuotojai iš 26 savivaldybių administracijų (t. y. 43 proc.) bei STT organizuojamuose mokymuose dalyvavo 12 savivaldybių administracijų darbuotojai.

Įgyvendinant Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas, 75 proc. savivaldybių administracijų turi patvirtintą pareigybių, kurias einantys asmenys privalo deklaruoti privačius interesus, sąrašą, tačiau ne visos savivaldybės skelbia jį viešai. Savivaldybių administracijų pateiktais duomenimis, 83 proc. savivaldybių atlieka darbuotojų viešųjų ir privačių interesų deklaravimo, derinimo praktikos kontrolę ir stebėseną bei 75 proc. savivaldybių turi gautų dovanų įvertinimo ir saugojimo tvarką ir nustatė dovanų politiką. 

Dauguma savivaldybių turi vidinius kanalus, tačiau nepakankamas jų efektyvumas 

Įgyvendinant Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatas, 54 iš 60 savivaldybių yra įdiegtas vidinis informacijos apie pažeidimus teikimo kanalas, tačiau tik 4 savivaldybės nurodė, kad per paskutinius 3 metus šiuo vidiniu kanalu gavo pranešimus apie pažeidimus. Tik 48 savivaldybių administracijos turi patvirtintas ir viešai paskelbtas informacijos apie pažeidimus teikimo ir tvarkymo tvarkas.

Teigiamai vertinama tai, kad be aukščiau išvardintų privalomų korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių, 70 proc. savivaldybių taip pat atlieka korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą, nors iš jų tik 47 proc. kasmet nustato korupcijos rizikos veiksnius. Taip pat dauguma savivaldybių (45 iš 60) turi ir viešai skelbia galiojančias korupcijos prevencijos programas / veiksmų planus ir jose pateikia korupcijos rizikos veiksnių analizę, numato korupcijos rizikos mažinimo priemones, nurodo šių priemonių vykdytojus, įgyvendinimo terminus bei vertinimo kriterijus.

2021 m. tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ duomenimis, vertinant savivaldybių antikorupcinę aplinką, savivaldybes, kaip labai korumpuotas, įvardino 23 proc. gyventojų (4 vieta tarp labiausiai korumpuotų institucijų), 24 proc. įmonių vadovų (4 vieta) ir 38 proc. valstybės tarnautojų (2 vieta).

Pranešimą paskelbė: Renata Keblienė, Specialiųjų tyrimų tarnyba

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą