Šį savaitgalį (vasario 21 d.) pasaulis minės tarptautinę gido dieną. Nekantriai laukiant, kol vėl nevaržomai bus galima naudotis gidų paslaugomis ir keliauti po šalies lankytinas vietas, Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) primena, kad pandemijai pasibaigus keliautojams atsivers naujų galimybių. Net ir karantino sąlygomis toliau yra įgyvendinami nuo seniau suplanuoti turizmo projektai ir rangos darbai, skirti geriau informuoti turistus ir taip prisidėti kuriant patogesnes lankytinas vietas.
Po pandemijos – geresnė infrastruktūra keliautojams
Turizmas – viena iš Europos Sąjungos investicinių krypčių, pagal kurią projektus įgyvendina LVPA klientai. 2014–2020 metų finansiniu laikotarpiu pasirašytų finansavimo sutarčių, skirtų turizmo projektams įgyvendinti, vertė siekė daugiau kaip 27 mln. Eur, iš jų – apie 25 mln. Eur sudaro ES finansavimas. LVPA šiuo metu administruoja tris priemones, nukreiptas į Lietuvos vidaus turizmo plėtrą.
„Mūsų turimos priemonės susijusios su lankytinų ir turistinių vietų Lietuvoje ženklinimu, rinkodaros priemonių kūrimu vietos bei užsienio rinkoms ir gamtos paveldo objektų lankomumo ir žinomumo didinimu. Kai jausmas toks, kad turizmo sfera pasaulyje stojusi, iš tiesų galime teigti, kad projektai, ypač rangos darbų veiklos, kurios buvo dar nuo seniau suplanuotos ir kurios skirtos skatinti gyventojų keliavimą viduje, vyksta. Laukiame, kol gyvenimas taps laisvesnis ir kol keliautojai galės išbandyti visa, kas dabar kuriama“, – teigia LVPA direktorius Aurimas Želvys.
Kai kuriose šalies savivaldybėse, pavyzdžiui, Alytaus, Klaipėdos miesto, Kėdainių rajono šiuo metu vyksta ženklinimo infrastruktūros darbai, įrengiami informaciniai stendai ir panašios priemonės. Alytuje ženklinamas dviračių ir pėsčiųjų takas „Alytus-Varėna“, taip pat ženklinamas autoturizmo maršrutas, jungiantis Alytaus miesto ir rajono, Varėnos rajono, Druskininkų ir Lazdijų rajono savivaldybes. Tuo metu Kėdainių rajono savivaldybės administracija įrengia ženklinimo infrastruktūrą, skirtą informuoti ir žymėti lankytinas vietas Jonavos, Kėdainių ir Raseinių r. savivaldybes jungiančiame turizmo maršrute. Klaipėdos miesto savivaldybė plečia ženklinimo infrastruktūrą iš viso septyniose savivaldybėse (Klaipėdos miesto, Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Skuodo rajonų, Neringos ir Palangos miestų) ir didina informavimą apie šias savivaldybes jungiančias turizmo trasas, maršrutus, lankytinas vietas.
Alytaus miesto savivaldybės administracijos įgyvendinamas projektas ES lėšomis finansuojamas beveik 177 tūkst. Eur, Klaipėdos miesto savivaldybės projekto ES finansavimas didesnis nei 556 tūkst. Eur, o Kėdainių – virš 270 tūkst. Eur.
Ką turizmo projektuose koregavo pandemija?
Dar pirmojo karantino metu LVPA fiksavo, kad į išvykstamąsias ar atvykstamąsias veiklas nukreiptos projektų veiklos sustojo. Pandemija ne vienam projektų vykdytojui griovė planus fiziškai dalyvauti parodose ar sulaukti užsienio partnerių Lietuvoje.
LVPA Viešųjų investicijų projektų skyriaus vedėja Kristina Dėjė pastebi, kad turizmo krypties projektuose lėčiau vyksta kai kurios elektroninės rinkodaros veiklos. Taip pat projektuose žymiai sumažėjo pažintinių turų organizavimas. Projektų vykdytojai tokius planus nukėlė ir laukia, kol atsiras tinkamos sąlygos juos įgyvendinti.
„Elektroninės rinkodaros veiksmai šiuo laikotarpiu planuojami atsargiai, atsižvelgiant į pandemiją ir tai, kaip situaciją galėtų paveikti užsienio keliautojų srautai. Taigi, nors projektų veiklos ir galėtų vykti, bet jei jos susijusios, pavyzdžiui, su atvykstamojo turizmo iš Kinijos skatinimu, tai, žinoma, tokie skatinimo keliauti planai dabar yra atidėti“, – komentuoja K. Dėjė.
Tikslas po karantino – skatinti vietinį turizmą ir keliauti saugiai
Ne vieną ES investicijomis finansuojamą turizmo projektą, tiesa, nukreiptą skatinti ne tik vidaus, bet ir atvykstamojo turizmo rinkas įgyvendina ir VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, bendradarbiaudama su LVPA. Projektai yra skirti didinti Lietuvos kaip turizmui patrauklios šalies žinomumą bei konkurencingumą. 2019 metais „Keliauk Lietuvoje“ atliktos turistų apklausos duomenimis, gamtos ir kultūros paveldas (taip pat ir susipažinimas su vietine virtuve) buvo įvardyti kaip pagrindiniai motyvai, lėmę keliautojų apsisprendimą atvykti į Lietuvą. Galima daryti prielaidą, kad prie to prisidėjo kompleksinės rinkodaros priemonės, kurios buvo vykdomos skirtingų projektų metu.
Vieno iš šiuo metu įgyvendinamų projektų, nukreipto į svarbias atvykstamojo turizmo rinkas, metu yra pristatomi Lietuvos gamtos ir kultūros paveldo objektai ir ištekliai. Tokio projekto veiklos aprėpia kompleksines priemones kaimyninėse rinkose. Spėta sudalyvauti 6 tarptautinėse parodose Baltarusijoje ir Latvijoje, suorganizuoti 22 renginiai prioritetinėse atvykstamojo turizmo rinkose, vykdytos skaitmeninės bei išorinės vaizdinės (lauko reklamos) kampanijos Lenkijos, Ukrainos, Rusijos, Latvijos bei Estijos rinkose (surengtos net 32 kampanijos).
„Keliauk Lietuvoje“ Turizmo rinkų skyriaus vadovė Olga Gončarova teigia, kad vykstant minėtam projektui nuo 2016 metų pažintiniuose turuose dalyvavo 165 žurnalistai ir kelionių organizatorių atstovai, turizmo specialistai.
„Tiesa, dėl prasidėjusios pasaulinės pandemijos dvi projekto veiklos yra perkeltos ir bus įgyvendintos 2021 metais – turinio kampanija Ukrainoje bei skaitmeninė kampanija Lenkijoje. Apskritai svarbu paminėti, kad pandemijai prasidėjus mes taip pat persiorientavome ir 2020 m. 30 įvairaus formato renginių įgyvendinome virtualioje erdvėje“, – kalba O. Gončarova.
ES investicinių projektų metu yra sukuriama ir plačiai per užsienį bei Lietuvą nuvilnijančios vaizdinės medžiagos. Pavyzdžiui, teigiamo atgarsio sulaukė vaizdo įrašas „Kodėl nešvenčiame Helovino?“ ar „Lithuania: Colours you never knew existed“.
Kalbant apie laukiamas ateities kelionių po Lietuvą perspektyvas ne tik užsienio keliautojams, bet ir šalies gyventojams, O. Gončarova mini išaugsiantį dėmesį vietinio turizmo skatinimui, ypač mažiau lankytinuose regionuose.
„Skatindami tiek atvykstamąjį, tiek vietinį turizmą ir siekdami tolygaus keliautojų pasiskirstymo regionuose ir toliau dirbsime su Lietuvos turizmo informacijos centrais. Lietuvos didmiesčiai taip pat neteko didelio turistų srauto, tad svarbus dėmesys bus skiriamas ir jiems“, – akcentuoja O. Gončarova.
Pranešimą paskelbė: Monika Visockytė, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra
