Verslas

Ar Lietuvoje reikia daugiau Laisvųjų ekonominių zonų?

Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) verslams, kuriems reikia daug vietos ir didelių patalpų yra patrauklios, mat siūlo sklypus su parengta infrastruktūra ir mokestines lengvatas. Ekonomikos ir inovacijų ministerija planuoja, kad šalyje iki 2030 m. turėtų atsirasti dvi naujos LEZ. Tam numatyta skirti apie 30 mln. Eur. Tiesa, dalis esamų zonų valdytojų sako, kad geriau už tuos pinigus išspręsti egzistuojančių LEZ iššūkius.

Investuotojus ir LEZ valdymo bendroves konsultuojantys specialistai sako, kad iššūkių yra. Ne visais atvejais valstybės buvo perduotos LEZ veiklai parengtos teritorijos, kuriose belikdavo tik įrengti reikiamą infrastruktūrą. Vienur kyla klausimų dėl LEZ teritorijai priskirtų sklypų išpirkimo iš gyventojų. Kitur tenka spręsti ankstesnės taršios veiklos sukeltus padarinius. Be to, į atokiau nuo didmiesčių centrų įsikūrusias LEZ sunkiau pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus. 

„Idėją Lietuvoje steigti naujas LEZ vertiname dviprasmiškai. Iš vienos pusės, siekis pasiūlyti investuotojams daugiau „nusileidimo aikštelių“ atitinka valstybės interesą. Kita vertus, turime nemažai iki galo neužpildytų LEZ. Be to, atokesni, mažiau išvystyti regionai rizikuoja dar labiau mažinti plėtros greitį, jei nacionaliniu mastu bus susitelkta į ir taip populiarių regionų vystymą“, – sako Giedrius Valuckas, Šiaulių ir Kėdainių LEZ valdybos narys bei verslo konsultavimo įmonės PBS vadovas ir įkūrėjas. 

Jis skaičiuoja, kad Kėdainių LEZ investuotojams gali pasiūlyti apie 55 proc. (71 ha), Šiaulių LEZ – 65 proc. (86 ha) laisvos teritorijos. Pagrindinis iššūkis šiandien, anot G. Valucko, yra Lietuvos žinonumas – valstybė dar per mažai investuotoja į šalies įvaizdžio formavimą, todėl Europoje vis dar sunku parduoti Lietuvos galimybes. Padėtį dar apsunkina geopolitinė situacija. Dėl karo Ukrainoje investuotojai atsargiau vertina gamybinių projektų vystymą Baltijos regione. 

„Jei valstybės biudžete įmanoma atrasti per 30 mln. eurų naujų LEZ steigimui, kviestume atkreipti dėmesį į tai, kad dabar neretam funkcionuojančiam LEZ reikia didesnės elektros galios, geresnio vandentiekio ir nuotekų pajėgumo. Taip pat sąlyginai nedidelių investicijų į sklypų fizinės būklės ir vizualiai patrauklios aplinkos sutvarkymą“, – teigia G. Valuckas. 

Jis priduria, kad į veikiančių LEZ sukūrimą jau investuotos valstybės bei savivaldybių lėšos. Todėl valstybės prioritetas turėtų būti kuo greitesnis grąžos generavimas jau paruoštose teritorijose. PBS vadovas taip pat ragina neužmiršti Valstybės kontrolės teiktų pastabų, kad būtina įvertinti regionų patrauklumą bei būdus kaip jį sustiprinti, mat nuo to priklauso LEZ patrauklumas. 

Tokios pačios nuomonės ir LEZ valdymo bendroves konsultuojantys teisės ekspertai.

„Aš pritarčiau minčiai, kad tų zonų Lietuvoje yra pakankamai. Svarbiau, turbūt, yra didinti esamų patrauklumą investuotojams ir įveikti jas kamuojančius iššūkius. Suprantu Vyriausybės norą steigti LEZ. Jos tikrai gali atgaivinti regionus, išauginti jų ekonomiką ir sumažinti atskirtį nuo sostinės. Bet dalis esamų LEZ dar nėra užpildytos ir turi galimybę pasiūlyti daug naujų plotų, – sako Aušrys Šliavas, advokatų kontoros COBALT vadovaujantis teisininkas, NT ir statybų bei viešosios teisės ekspertas.

Laisvųjų ekonominių zonų plėtra

Anot A. Šliavo, vienas iš kliuvinių spartesnei LEZ plėtrai yra tai, kad pelno mokesčio lengvata netaikoma prekybos veiklą vykdančioms įmonėms. Tokių įmonių veiklai reikalingi dideli plotai, ir turėdamos palankesnį mokestinį režimą jos LEZ mielai kurtųsi.

„Savo ruožtu, technologijų bendrovėms – tokioms kaip, pavyzdžiui, „Teltonika“ – svarbiausi yra tinkamos kompetencijos darbuotojai. Nors mokestinės lengvatos mokslo tiriamajai veiklai LEZ yra taikomos, tokio tipo bendrovės mieliau koncentruojasi sostinėje ir Kaune, kad būtų arčiau universitetų ir kolegijų, kad darbuotojams būtų patogu pasiekti darbovietę, greta būtų atitinkama paslaugų infrastruktūra ir t. t.“, – teigia COBALT ekspertas.

Vytautas Petružis, Kauno LEZ generalinis direktorius pritaria, kad telekomunikacijų ar IT bendrovės dažnu atveju renkasi didmiesčius ir jų centrines lokacijas, nes tai siejasi ir su specialistais, darbo kultūra ir produktu. 

Anot jo, LEZ patraukliausios yra pažangioms gamybos įmonėms, kurios orientuojasi į inovatyvius produktus ir technologinį jų vystymą, taip pat logistikos kompanijoms. Jos siūlo galimybę įsikurti ir pradėti veiklą gerokai sparčiau nei įprastu plyno lauko investicijos atveju.

A. Šliavas priduria, kad Seimas šiemet leido (nuo kitų metų pradžios) LEZ kurtis gynybos sektoriaus bendrovėms. Dalis jų yra aukštųjų technologijų įmonės, tad ši iniciatyva gali padidinti technologijų sektoriaus įmonių dalį LEZ. 

LEZ – investicijų flagmanai 

Marius Stasiukaitis, „Investuok Lietuvoje“ Strategijos vadovas sako, kad LEZ ir kitų išvystytų pramoninių teritorijų svarba pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas ir ateityje išliks kritinė.

„Dažniausiai dėl gamybos investicijų konkuruojame su didesnėmis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis tokiomis kaip Lenkija, Vengrija ar Čekija. Jos prieš mus ir taip turi svarbių pranašumų – didesnį gyventojų skaičių, mažesnį atstumą nuo Vokietijos ir kitų didžiųjų ES rinkų. Taip pat – istoriškai susiformavusius inžinerinės pramonės klasterius. Lietuva, neturėdama LEZ, labai susilpnintų savo konkurencingumą“, – LEZ svarbą aiškina M. Stasiukaitis.

Pasak jo, plyno lauko gamybos projektų įgyvendinimas yra gana rizikingas dėl projekto trukmės ir kaštų – galimybė įsikurti LEZ gali riziką reikšmingai sumažinti, garantuojant greitą ir sklandų įsikūrimo procesą. To svarba vyraujant neapibrėžtumui, aukštoms palūkanų normoms ir sudėtingai ekonominei aplinkai dar labiau išaugo. Tai ypač svarbu užsienio investuotojams, kurie yra mažiau susipažinę su infrastruktūros vystymo Lietuvoje subtilybėmis. Tokiais atvejais papildomas neapibrėžtumas dėl infrastruktūros išvystymo gali nusverti galutinio sprendimo svarstykles Lietuvos nenaudai.

M. Stasiukaitis priduria, kad LEZ gali tapti papildomu šalies privalumu ir dėl jose jau veikiančių gamybos įmonių vystomos specializacijos. Pavyzdžiui, Kauno LEZ jau šiuo metu yra svarbus Lietuvos automobilių komponentų gamybos centras, kuriame veikia tokios įmonės kaip „Continental“ ar „Hella“, – pabrėžia Marius Stasiukaitis.  

 

Apie COBALT:  

COBALT yra viena didžiausių advokatų kontorų Baltijos šalyse. Daugiau kaip 200 teisininkų teikia kompleksines paslaugas vietos, regiono ir tarptautinėms korporacijoms, fondams, kredito įstaigoms bei įmonėms, taip pat privatiems asmenims visose verslo teisės srityse. Septynis kartus kontora laimėjo „Geriausios advokatų kontoros Baltijos šalyse“ titulą. Prestižiškiausi advokatų kontorų žinynai „Chambers Global“, „Chambers Europe“, „Legal 500“, „IFLR 1000“ ir kiti kasmet COBALT įtraukia į geriausių regiono advokatų kontorų sąrašą.

Pranešimą paskelbė: Andrius Baranauskas, Winning Reputation

Parašykite komentarą