Sveikata

Ar įmanoma išvengti miokardo infarkto ir koks gyvenimas laukia po jo?

Miokardo infarktas – tai širdies raumens žūtis, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių užsikemša jį maitinanti kraujagyslė. Kasmet gruodį tradiciškai minima pasaulinė miokardo infarkto savaitė. Ar įmanoma atpažinti miokardo infarkto simptomus? Ką reikėtų daryti, norint sumažinti šios ligos riziką ar apskritai jos išvengti? Kaip ji yra gydoma ir koks gyvenimas laukia išgyvenus miokardo infarktą? Atsakymus į visus šiuos klausimus bus galima išgirsti gruodžio 15 dieną, 15 valandą nuotolinio edukacinio renginio, skirto širdies ligomis sergantiems pacientams ir plačiajai visuomenei, metu.

Nors miokardo infarktas – tai liga, galinti parklupdyti absoliučiai kiekvieną iš mūsų, visgi, gydytojų kardiologų teigimu, net ir jai ištikus įmanoma gyventi visavertį gyvenimą, jei pagalba suteikiama laiku ir jei laikomasi visų gydymo rekomendacijų. Tai patvirtinti gali ir visame pasaulyje garsus krepšininkas, sporto legenda – Arvydas Sabonis, kurį infarktas ištiko prieš dešimt metų. Šiandien sportininkas tvirtina besijaučiantis puikiai. Ir dėkoti už tai reikia ne tik profesionaliems medikams, bet ir jo paties požiūriui – Arvydas iki šiol labai sąžiningai laikosi visų gydytojų patarimų ir nurodymų, vartoja paskirtus vaistus, reguliariai tikrinasi sveikatą. Būtent tai lėmė, kad jo kraujagyslės iš naujo neužsikimšo, kad nėra jokių liekamųjų reiškinių, širdies raumuo yra atsistatęs, o pati širdis dirba įprastu ritmu.

Kaip tvirtina Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Intervencinės kardiologijos skyriaus vadovas prof. Ramūnas Unikas, labai liūdna, tačiau gydytojai dažniausiai gydo širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijas. Tuo tarpu daugeliu atvejų, ligos gali būti išaiškintos, laiku sustabdytos ar apskritai galima jų išvengti, jei pacientai į medikus kreiptųsi anksčiau ar atkreiptų dėmesį į savo rizikos veiksnius ir stengtųsi juos koreguoti. „Taip pat labai svarbu atminti, kad ligai pasikartoti neleidžia atsakinga antrinė profilaktika. Norint kuo ilgiau išlaikyti stabilią sveikatos būklę, būtina vartoti vaistus, iš esmės pakeisti kai kuriuos įpročius. Pacientai būna išsigąsta dėl vaistų, kartais pradeda nerimauti dėl  neva šalutinių jų poveikių. Tačiau išgyvenus miokardo infarktą šie – reikalingi. Kai kurie – laikinai, kai kurie – visam likusiam gyvenimui“, – tvirtina prof. R.Unikas.

Kolegai antrina Kauno klinikų kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. dr. Olivija Gustienė. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad  rizikos veiksnių, lemiančių aterosklerozines širdies ir kraujagyslių ligas bei miokardo infarktą yra ne vienas. Tai genetinis polinkis, padidėjęs kraujospūdis, per didelis cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas, antsvoris, nutukimas, cukrinis diabetas, judėjimo stoka, nesubalansuota nesveika mityba, socioekonominiai veiksniai, stresas, netgi užterštas oras. „Kuo daugiau rizikos veiksnių turi pacientas, tuo didesnė tikimybė, kad jis sirgs. Labai liūdna, kad ne visi pacientai apie tai susimąsto. Jei šeimoje yra onkologinių ligonių, dažnas linkęs reguliariai pasitikrinti sveikatą dėl analogiškos diagnozės, mat nerimauja dėl galimo paveldėjimo. Lygiai tas pats su širdimi – polinkis sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis taip pat gali būti paveldėtas. Taip pat būtina žinoti savo cholesterolio, ypač blogojo kiekį, kraujospūdį. Puikiai veikia širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa – reikia tik jomis pasinaudoti“, – teigia prof. Olivija Gustienė.

Kviečiame registruotis į nuotolinį renginį skirtą Miokardo infarkto savaitei.

Daugiau apie renginį:

https://infarktuine.lt

Pranešimą paskelbė: Ieva Kašauskaitė – Petrauskienė, VšĮ Artlora

Parašykite komentarą