Studijos

Ar aplinkosaugos mokesčiai yra geriausia priemonė taršai žemės ūkyje mažinti?

Autorės:

Dr. Erika Besusparienė, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto lektorė

Aušra Nausėdienė, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto lektorė

Vis dažniau kalbama apie mokesčių sistemos pertvarkymą žemės ūkyje, siūloma atsižvelgti į žemės ūkio, kaip vieno iš didžiausių teršėjų, statusą. Žemės ūkio sektorius naudojasi mokesčių lengvatomis: atleistas nuo aplinkos teršimo mokesčio iš mobilių taršos šaltinių, pakuotės mokesčio nuo plėvelės, naudojamos šienainiui pakuoti, pakuotės mokesčio neviršijus 0,5 t išleistos pakuotės į vidaus rinką. Lyginant užsienio šalių patirtį, Lietuvoje taikoma mažai aplinkosaugos mokesčių, pvz., Belgijoje apmokestinamas mėšlas, Danijoje apmokestinami herbicidai ir pesticidai. Aplinkosaugos mokesčių įvedimas žemės ūkyje nėra prioritetas, tačiau siekiant iki 2030 m. sumažinti taršą iki 55 proc. yra svarus argumentas persvarstyti mokesčių sistemą.

 Įvedant aplinkosaugos mokesčius žemės ūkiui, svarbu laikytis Europos žaliojo kurso, bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) 2021-2027m. gairių, atsižvelgti į naująją mokesčių paketo struktūrą. Europos žaliasis kursas yra nauja ES augimo strategija, kuri numato skatinti veiksmingą išteklių naudojimą, atkurti biologinę įvairovę ir sumažinti taršą. Iki 2050 m. siekiama neutralizuoti poveikį klimatui. ES ministrai 2020 m. liepos mėnesį aptarė BŽŪP 2021-2027 m. žaliąją struktūrą, kurioje pirmenybė suteikiama ekologinėms sistemoms – siekiama paskatinti ūkininkus taikyti aplinkai ir klimatui nekenkiančią praktiką. Persvarstant mokesčių sistemą, turi būti siekiama mokesčių instrumentais keisti ūkininkavimo praktiką, diegti pažangias technologijas žemės ūkyje. ES siūlomo naujojo mokesčių paketo formavimo tikslas yra sąžiningas ir paprastas apmokestinimas. Atsižvelgus į atliekamus mokesčių tyrimus, įvedant aplinkosaugos mokesčius turi būti peržiūrimi kiti mokesčiai, dažniausiai siūloma peržiūrėti darbo ir kapitalo mokesčius, taip būtų užtikrinamas mokesčių naštos perskirstymas.

Aplinkosaugos mokesčių tikslas nėra surinkti į valstybės biudžetą kuo daugiau lėšų, todėl reikia atsakingai įvertinti naujų mokesčių įvedimą ir apskaičiuoti, kaip tai paveiktų ūkininkų mokesčių naštą. Aplinkosaugos mokesčiai, tokie kaip, trąšų, pesticidų mokesčiai, yra orientuoti į aplinkos taršos mažinimą, todėl pajamos, surenkamos iš šių mokesčių į valstybės biudžetą, turėtų būti paskirstomos taip, kad jos grįžtų ūkininkams per subsidijavimo, mokesčių lengvatų mechanizmą ir juo galėtų pasinaudoti tie ūkininkai, kurių vykdoma žemės ūkio veikla nėra orientuota vien tik į maksimalų pelną, bet ir į aplinkos tausojimą. Gamtos išteklių produktyvumas yra ribotas, todėl, pvz., neatsakingai naudojant trąšas nualintoje žemėje nepavyksta padidinti produkcijos apimčių, taip sukeliant vis didesnę tiesioginę žalą aplinkai ir netiesioginę visuomenei. Žemės ūkio veikla paremta gamtos išteklių naudojimu, todėl žemės ūkio verslas turėtų siekti ne tik asmeninių interesų. Mokesčių našta nebūtų žymi tiems, kurie paiso ne tik verslo plėtros, bet ir aplinkos tausojimo.

Valdžios institucijos ir žemės ūkio sektoriaus atstovai turi bendradarbiauti, atsižvelgti į abipusius interesus, priimti optimalius sprendimus. E. Besusparienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos, Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkė, atliko mokslinį tyrimą ir disertacijoje publikavo rezultatus, atskleidžiančius, kad mokesčių sistemos pertvarka žemės ūkyje yra būtina skatinant darnią ūkininkavimo praktiką, smulkių ūkių plėtrą, užtikrinant saugų ir sveiką maistą, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimą, sprendžiant pajamų nelygybės problemas, mažinant mokesčių slėpimą ir vengimą ir kt.

Mokestis

Taikoma mokesčių sistema

 

Rekomenduojama mokesčių sistema ūkininkams

Pajamų mokestis

Egzistuoja mokesčių progresyvumas vertinant pajamų ribą 20 000 Eur, kai tarifas svyruoja nuo 5 % iki 10% (pritaikius pajamų mokesčio kreditą)

Progresinis mokestis, kai mokesčių mokėtojai klasifikuojami į keturias grupes:

·      Apmokestinamosios pajamos iki 15 tūkst. Eur – 0,02 %

·      Apmokestinamosios pajamos 15-28 tūkst. Eur – 20,43 %

·      Apmokestinamosios pajamos 28-55 tūkst. Eur – 27,23 %

·      Apmokestinamosios pajamos virš 55 tūkst. Eur – 40,37 %

Įgyvendintų EBPO rekomendacijas Lietuvai dėl pajamų nelygybės problemų sprendimo.

Žemės mokestis

Proporcinis mokestis (tarifas pagal savivaldybes 0,01-4,00%), žemės ūkio žemei turintis dažnai mažą tarifą ir lengvatų.

Proporcinis mokestis su didesniu tarifu (1,9 %), kas užtikrina žemės mokesčio artimą žemės vertei ir leidžiantis surinkti papildomas pajamas į valdžios biudžetą. Įgyvendintų EBPO rekomendacijas Lietuvai dėl turto mokesčių bazės praplėtimo, pajamų nelygybės problemų sprendimo.

Pastatų mokestis

Šeimos ūkyje naudojamiems pastatams taikomos lengvatos.

Proporcinis mokestis surinkti papildomas pajamas į valdžios biudžetą. Įgyvendintų EBPO rekomendacijas Lietuvai dėl turto mokesčių bazės praplėtimo, pajamų nelygybės problemų sprendimo.

Degalų mokestis

Toks mokestis netaikomas. Panašaus pobūdžio mokestis taikomas tik verslo subjektams.

Proporcinis mokestis, kai mokesčio bazė ŠESD emisija. Atitinka „teršėjas moka“ principą. Moksliniais tyrimais pagrįsta, kad peržiūrėjus technologinius procesus galimas reikšmingas ŠESD sumažinimas nesumažinant gamybos apimčių.

Trąšų mokestis

Lietuvoje netaikomas.

Proporcinis mokestis, užtikrinantis trąšų naudojimo kontrolę. Nereikšmingai, tačiau veikia trąšų kainas rinkoje. Moksliniais tyrimais pagrįsta, kad sumodeliuotas trąšų mažėjimo kiekis nesumažintų gamybos apimčių.

Šaltinis: pagal E. Besusparienė (2020) „Mokesčių sistemos optimizavimas derinant šeimos ūkių ir valdžios interesus” (daktaro disertacija).

Aplinkosaugos mokesčiai yra viena iš priemonių taršai žemės ūkyje mažinti. Tai geriausia priemonė tuomet, kai mokesčiai vertinami kompleksiškai visoje taikomoje mokesčių sistemoje, kai nustatyti mokesčiai skatina elgsenos pokyčius mažinant klimato kaitos padarius, bet neskatina mokesčių slėpimo, vengimo ir neužkrauna nepakeliamos mokesčių naštos. Todėl priimant sprendimus dėl aplinkosaugos mokesčių įvedimo būtina argumentais ir tyrimų rezultatais grindžiama diskusija tarp valdžios atstovų, žemės ūkio verslo ir mokslininkų.

Pranešimą paskelbė: Martynas Gedvila, Vytauto Didžiojo universitetas

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą