Penktadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas susitikime su nevyriausybinių organizacijų atstovais pristatė 2022 metų veiklos rezultatus bei pasidalino, kokie svarbiausi darbai Aplinkos ministerijos laukia 2023 metais. Viceministrai Danas Augutis ir Raminta Radavičienė apibendrino, kokie didžiausi iššūkiai jų kuruojamose srityse. Susitikime dalyvavo daugiau nei 40 nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų atstovų.
„Matome, kad sąmoningų mūsų šalies piliečių dėka Lietuvos gamta atsigauna. Didžiausią riziką keliančios veiklos yra pramonėje, versle ir savivaldybių komunaliniame ūkyje. Šiemet stipriai pasistūmėjome atliekų tvarkymo sektoriuje, patvirtinome ilgalaikį atliekų tvarkymo planą, turime žiedinės ekonomikos perspektyvą iki 2025 m., kuri nustato, kiek, kaip ir kokių atliekų bus surenkama, kaip jos bus perdirbamos“, – sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Pasak ministro, siekiant ambicijos nebeturėti sąvartynų jau 2030 m. nuo kitų metų įsigalios valstybinis reguliavimas paskutiniam monopoliniam sektoriui. Tam parengti komunalinių atliekų tvarkymo kainodaros reguliavimo pakeitimai.
Mažinant transporto keliamą taršą parengti griežtesni reikalavimai automobilių techninei priežiūrai, kondicionierių pildymui. Pažymėta, jog Aplinkos ministerija siekia įdiegti vienodus standartus transporto priemonėms, jų išmetimo normoms, priimti sprendimus transporto priemonių taršos kontrolei keliuose stiprinti.
Simonas Gentvilas susitikime su nevyriausybinių organizacijų atstovais minėjo, jog reforma pasiekė vandentvarkos įmones, kad jos turėtų pinigų sutvarkyti ne tik miestų, miestelių nuotekų tvarkymą ir vandens tiekimą, bet ir padėti gyventojams įsirengti tinkamas sistemas, kad mažiau būtų teršiama aplinka. Tai prisidės ir prie šalies vandenų būklės gerinimo.
Aplinkos ministras pabrėžė, kad labai svarbus žingsnis – ir priimtas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimas, kuris praplečia galimybes nevyriausybiniam sektoriui ir gyventojams dalyvauti šiame procese.
Pirmą kartą numatyta parama nevyriausybinėms aplinkosauginėms organizacijoms. „Jau kitų metų pradžioje startuos kvietimai, kurie paskirstys 0,5 mln. eurų iš Klimato kaitos programos lėšų tam, kad sustiprintume nevyriausybines organizacijas, kurios dirba aplinkosaugos srityje“, – kalbėjo aplinkos ministras susirinkusiems į susitikimą socialiniams partneriams.
Pristatant ateinančių metų darbus akcentuotas įstatymų paketas, stiprinantis gamintojų atsakomybės principo įgyvendinimą, apmokestinant tam tikrus gaminius, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų pakeitimas.
Planuojama atlikti nuotolinės automobilių taršos stebėsenos sistemos įgyvendinimo studiją ir priimti sprendimą dėl šios sistemos įteisinimo ir naudojimo automobilių taršos kontrolei, sugriežtinti išmetamų teršalų normas iš mažų kurą deginančių įrenginių.
Kitas svarbus 2023 m. darbas – Saugomų teritorijų įstatymas, dėstomas nauja redakcija, siekiant pagreitinti saugomų teritorijų steigimą, mažinant su tuo susijusius konfliktus, numatant privačių saugomų teritorijų nustatymo mechanizmą. Rengiami Miškų įstatymo pakeitimai numato peržiūrėti miško grupes, atliepiant Nacionalinio miškų susitarimo dalyvių lūkesčius, supaprastinti priskyrimo joms procesus, sudaryti daugiau galimybių miškų savininkams užsiimti nemedienine veikla.
„Priimta labai daug strateginių dokumentų. Kaip juos seksis įgyvendinti, ar išlaikysime tempą? Lietuvai pavyko pakeisti požiūrį, atsirado supratimas, kad tai, ką darome aplinkosaugos srityje, darome ne dėl Europos, o dėl savęs. Manau, daugelį tikslų iki 2030 m. realu pasiekti: ir kad Lietuvoje nebūtų nė vieno sąvartyno, ir kad būtume savo energiją pati pasigaminanti šalis, o šilumos ūkyje dominuotų atsinaujinanti energetika, saugomų teritorijų plotas išsiplėstų tiek, kiek planuojama. Ar atlaikysime tempą? Vertinu optimistiškai, nes visuomenė persiorientuoja iš vartojimo į pakartotinį vartojimą, žmonės supranta, kad daug nėra gerai“, – ateities aplinkosauginius iššūkius po diskusijų su nevyriausybininkais apibendrino aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Pranešimą paskelbė: Giedrė Budvytienė, LR aplinkos ministerija
