Parodos „AgroBalt 2010” metu įvykusioje tarptautinėje konferencijoje „Naujas požiūris į žemės naudojimą, siekiant sumažinti apleistos žemės ūkio paskirties žemės plotą”, kurioje dalyvavo Žemės ūkio ministerijos atstovai, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkai, ūkininkai, Lietuvos ir užsienio žemėtvarkos specialistai, aptarta apleistų žemių situacija Lietuvoje, pasidalinta užsienio šalių patirtimi ir ieškota būdų, kaip sumažinti tokių žemių plotus. Būtinas aktyvus žemės valdymas Apleistų žemių problemas ir galimus jų sprendimo būdus konferencijoje nagrinėjęs VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto direktorius Audrius Petkevičius pažymėjo, kad kiekviena šalis turi savo apleistų žemių apibrėžimą, nors iš esmės tai yra žemė, kuri nedirbama, nenaudojama žemės ūkio gamybai, nedeklaruojama. Lietuvoje 2009 m. buvo apie 150 tūkst. ha blogos agrarinės būklės žemės. Pasak direktoriaus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje labai aiškiai nurodyta, kad apleistos žemės turi būti tvarkomos, privalo būti sukurta konkreti jų panaudojimo programa ir nurodyti prioritetai (energetinių augalų auginimas ir pan.). Demonstruodamas ir lygindamas žemės našumo duomenų skaidres, A.Petkevičius teigė, kad didžioji dalis žemių yra apleidžiamos, jeigu jos sunkiai panaudojamas tradicinei žemės ūkio gamybai, pavyzdžiui, javams auginti ir pan. Jeigu žemė nenaudojama, atitinkamai nyksta ir socialinė infrastruktūra, mažėja žmonių suinteresuotumas ten gyventi. „Žemė Lietuvoje yra didžiausias gamtos turtas. Jeigu didelė dalis jos nenaudojama, atitinkamai prarandame šio turto dalį, mažėja biologinė įvairovė, kinta kraštovaizdis. Apskaičiuota, kad 2008 m. panaudojus apleistas žemes, būtų buvę galima gauti produkcijos daugiau kaip už 1 mlrd. litų”, – konstatavo direktorius. Kaip galimos priežastys, kodėl žemė nenaudojama, įvardyta tai, kad didžioji dalis žemės savininkų, atsiėmusių kažkada jų tėvams, seneliams priklausiusią žemę, gyvena mieste. Dalis žmonių perka žemę kaip investiciją, visai nenorėdami jos naudoti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos kaimas sparčiai sensta. Bet svarbiausia tai, kad didžioji tokios žemės dalis yra mažai derlinga ir verstis tradicine žemės ūkio gamyba toje teritorijoje nėra naudinga. Konferencijoje pabrėžta, kad apleistoje žemėje būtų galima vykdyti netradicinę žemės ūkio gamybą, plėtoti gyvulininkystę, įveisti mišką, užsodinti energetiniais augalais, taip pat šias žemes urbanizuoti. Skatinant naudoti apleistą žemę, būtinas aktyvus jos valdymas (žemės mokesčiai, žemės konsolidacija, sankcijų sistema savininkams, kurie nenaudoja žemės pagal paskirtį), taip pat galimos šios ekonominio skatinimo priemonės: ES parama, taikomi skirtingi žemės mokesčiai ir pan. Nauda valstybės biudžetui Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugalienė pabrėžė tarptautinės patirties svarbą, siekiant išmokti tinkamai valdyti žemę. Jau nuo 2005 m. Lietuvos specialistai, dalyvaudami FARLAND projekte, kartu su 6 valstybių ekspertais keitėsi žiniomis ir kaimo vietovių tvarkymo patirtimi, parengė integruoto žemės tvarkymo gaires. Neseniai įkūrus FARLAND ekspertų tinklą, jau surengtas ir pirmasis seminaras, kuriame dalintasi patirtimi, kaip spręsti apleistos žemės problemas. „Pasirodo, kad apleistų žemių yra net tokioje šalyje kaip Belgija. Viešai pripažįstama, kad šis klausimas nėra tik žemėtvarkininkų galvos skausmas, tai – ir žemės ūkio, ir kitų sričių specialistų, taip pat politikų reikalas”, – sakė V.Daugalienė, pristačiusi Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) naujas iniciatyvas žemės ir kitų gamtos išteklių tvarkymo srityje, kitus naujus, ES lėšomis finansuojamus tarptautinius projektus, kuriuose bus galima keistis patirtimi ir pritaikyti ją praktikoje.
