Įvairenybės

Apklausa: padidėjusios sąskaitos kito elektros tiekėjo dairytis paskatintų du iš trijų Lietuvos gyventojų

Lietuvoje šiemet prasidėjo antrasis buitinių vartotojų elektros rinkos liberalizavimo etapas, kurio metu nepriklausomą tiekėją renkasi beveik 750 tūkst. namų ūkių. Tarpusavyje konkuruojant beveik dešimčiai įmonių, potencialūs klientai laukia tikro kainų karo. Beveik du iš trijų vartotojų sako, kad savo elektros tiekėjų atsisakytų pamatę padidėjusią elektros sąskaitą.

Tokio požiūrio laikosi didžiausia dalis, arba 61 proc. Lietuvos gyventojų, rodo rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Tuo tarpu apytiksliai kas antras (45 proc.) gyventojas neatmeta, kad gali susivilioti palankesniais kitų tiekėjų pasiūlymais.

„Tai yra tipiškas į konkurenciją pereinančio rinkos segmento bruožas, kuomet klientai naudoja jiems patį aiškiausią mažiausios kainos kriterijų, o tiekėjai didžiąja dalimi tarpusavyje konkuruoja kainomis. Nors įnirtingi kainų karai turi tendenciją bėgant laikui susilpnėti, tačiau elektros rinkoje šis kriterijus ir toliau bus svarbus dėl kelių priežasčių. Elektra yra biržos prekė ir jos kaina natūraliai nuolat svyruoja, konkurencija taip pat išliks, o iš situacijos išloš vartotojas, kurio teisė rinktis vis kitą įmonę nėra ribojama“, – sako apklausą inicijavusios bendrovės „Elektrum Lietuva“ verslo vystymo projektų vadovas Henrikas Gaidamavičius.

Kainų rebusai

Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) vasario 10 dienos duomenimis, pirmojo rinkos atvėrimo metu 2020-aisiais 95 proc. didžiausius elektros kiekius suvartojančių namų ūkių pasirinko, iš ko pirks elektrą. Šiemet sprendimą priimančioje vartotojų grupėje su konkrečia įmone jau susitarė 12 proc. (92,6 tūkst.) vartotojų, o vis dar svarsto beveik 655 tūkst. namų ūkių.

„Nebus taip, kad nepasirinkę ir savo sprendimo neįteisinę namų ūkiai vieną dieną liks be elektros, nes šiems „niekieno klientams“ elektrą ima tiekti ESO. Tiek, kad šis garantinis tiekimas vartotojui kainuoja brangiau, todėl veikia ir kaip savotiška finansinė motyvacija vienaip ar kitaip apsispręsti“, – atkreipia dėmesį H. Gaidamavičius.

Kadangi elektros kainos yra tiesiogiai priklausomos nuo situacijos biržoje, natūralu, kad svyravimai gali jaustis labiau, tačiau norint objektyviai įvertinti gaunamą sąskaitą patariama atkreipti dėmesį į suvartotą bendrą elektros kiekį ir konkrečią kilovatvalandės kainą.

„Viena vertus, elektros kainos juda pagal „Nord Pool“ biržą, iš kitos pusės, sąskaitos dydis priklauso ir nuo suvartoto elektros kiekio. Tarkime, žiemą gali būti netikėtai labai šalta, kaip nutiko šiemet, todėl skaitikliai neišvengiamai prisuko daugiau elektros. Tačiau didesnė sąskaita tokiu atveju rodo ne elektros pabrangimą, o didesnį jos suvartojimą. Kilovatvalandės kaina yra bene objektyviausias rodiklis, parodantis realią situaciją“, – sako H.Gaidamavičius.

Pasak jo, vartotojai savo kantrybės ribų neprivalo bandyti, todėl net jei anksčiau pasirinko su biržos kaina susietus elektros planus, juos turėtų keisti į fiksuotą kainą ir taip užsitikrinti, kad sąskaitos dydį lems tik kilovatvalandžių kiekis.

Sąskaitos rūpi visiems

Vertinant namų ūkių lūkesčius dėl elektros kainų pagal jų pajamas neįmanoma išskirti tokių, kuriems sąskaitų dydis nerūpėtų.

„Kainai jautrūs lieka iš esmės visi buitiniai vartotojai nepriklausomai nuo to, kokio dydžio jų biudžetai. Pavyzdžiui, 65 proc. mažiausias, iki 300 eurų vienam ūkio nariui, pajamas gaunantys vartotojai keistų tiekėją, jei sąskaitos išaugtų. Pajamoms svyruojant tarp 500-700 eurų ir viršijant 700 eurų, tokių būtų atitinkamai 67 ir 61 proc. Sąlyginai mažiau, arba 58 proc. pas kitą tiekėją išeitų iš tų namų ūkių, kurie vienam nariui skaičiuoja 300-500 eurų pajamas“, – teigia H.Gaidamavičius.

Kiek konservatyvesni gali būti kaimo vietovių gyventojai, kurių kas antras (56 proc.) pas kitą elektros tiekėją išeitų išaugus sąskaitoms. Didmiesčiuose tokių klientų yra 61 proc., o kituose miestuose ar rajonų centruose – 64 proc.

Specialisto vertinimu, bendrai jautrumas elektros kainoms Lietuvoje laikosi labai aukštas.

„Spinter tyrimų“ apklausoje šiemet sausio 18-27 dienomis dalyvavo 1013 gyventojų, kurių amžius 18-75 metai.

Apie „Elektrum Lietuva“:

„Elektrum Lietuva“ yra didžiausios Baltijos šalyse elektros gamintojos „Latvenergo“ (Latvija) antrinė įmonė. Įmonių grupė pagamina daugiausiai žaliosios energijos Baltijos šalyse, o Europoje patenka į TOP3 „žaliausių“ gamintojų sąrašą. Bendrovė „Elektrum Lietuva“ šiuo metu tiekia elektrą daugiau nei 8000 įmonių, savo elektros tiekėju įmonę pasirinko daugiau nei 15000 namų ūkių, įmonė tiekia dujas beveik 500 bendrovių, yra įrengusi virš 400 saulės elektrinių.

Pranešimą paskelbė: Ernesta Karalienė, UAB „Idea Prima“

Rekomenduojame
 
Kaunas Hockey ledo ritulys
 
Kaip serviruoti stalą gimtadienio šventei?
 
Kuo metalinės tvoros pranašesnės?
 
Pastolių nuoma Kaune palankiomis sąlygomis
 
Įrankių nuoma Klaipėdoje ir kituose miestuose

Parašykite komentarą