Finansų ministerijos organizuotame mokslo darbų konkurse nugalėję studentai ir jų darbų vadovai apdovanoti piniginėmis premijomis. Konkursui savo baigiamuosius mokslo darbus viešųjų finansų temomis pateikę ir nugalėję studentai nagrinėjo finansinio stabilumo, viešųjų finansų poveikio darniam vystymuisi ar ekonomikos augimui temas, kurios atspindėjo šių dienų viešųjų finansų valdymo aktualijas bei tendencijas.
„Džiaugiamės šių metų konkurso dalyvių susidomėjimu ir jų tyrimų kokybe. Antrą kartą organizuojamas konkursas parodė, kad Lietuvos aukštosios mokyklos ugdo ateities viešųjų finansų profesionalus, kurie savo tyrimais gali prisidėti prie tvaresnės šalies ekonomikos kūrimo ir viešųjų finansų stiprinimo. Tikimės, kad šis konkursas ir toliau skatins studentus analizuoti viešųjų finansų valdymo procesus Lietuvoje, kartu prisidedant prie lėšų valdymo efektyvumo bei naudos visuomenei“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Finansų ministerija apdovanojo šiuos studentus ir jų darbų vadovus:
I vieta magistro baigiamojo darbo kategorijoje – Vytautė Karpienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. Darbo tema – „Savivaldybių finansinis stabilumas Lietuvoje ir Europos Sąjungos finansavimo įtaka“ („Financial stability of Municipalities in Lithuania and how it is influenced by European Union Funding“), darbo vadovas – doc. dr. Pijus Krūminas.
II vieta magistro baigiamojo darbo kategorijoje – Tautvydas Klivickas, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. Darbo tema – „Europos Sąjungos investicijų poveikis žaliųjų darbo vietų kūrimui“ („The impact of European Union investments on green job creation“), darbo vadovas – doc. dr. Pijus Krūminas.
I vieta bakalauro baigiamojo darbo kategorijoje – Danas Zakarevičius, Vilniaus universitetas. Darbo tema – „Valstybės biudžeto asignavimai ir valstybės skola ES šalyse – geroji patirtis ir pasiūlymai Lietuvai“, darbo vadovas – prof. dr. Vincentas Rolandas Giedraitis.
II vieta bakalauro baigiamojo darbo kategorijoje – Dovilė Kubiliūtė, Kauno technologijos universitetas. Darbo tema „Savivaldybių pajamų ir išlaidų analizė bei ryšio su gyvenimo kokybės rodikliais tyrimas“, darbo vadovas – lekt. Violeta Mykolaitienė.
I vieta profesinio bakalauro baigiamojo darbo kategorijoje – Rugilė Tamulytė, Vilniaus kolegija. Darbo tema – „Europos Sąjungos finansinės paramos poveikio šalies ekonomikai vertinimas“, darbo vadovas – doc. dr. Alina Kvietkauskienė.
Konkurse galėjo dalyvauti aukštųjų mokyklų (universitetų ir kolegijų) studentai, apgynę universitetinio bakalauro, profesinio bakalauro ar magistro darbus, kuriuose nagrinėjamos šios viešųjų finansų temos: tiesioginių užsienio investicijų įtaka Lietuvos ekonomikai; valstybės paramos ar Europos Sąjungos paramos tikslingumas, efektyvumas, nauda ekonomikai ir visuomenei; viešųjų finansų įtaka darniam vystymuisi ES šalyse, valstybės skolos tvarumo vertinimas; savivaldybių finansų valdymas, sąsaja su gyvenimo kokybės rodikliais.
Konkurso nugalėtojai pretendavo pasidalyti piniginių premijų prizinį fondą, kurį sudaro 9-i einamųjų metų VDU (vidutiniai darbo užmokesčiai). Iš viso piniginėmis premijomis buvo numatyta apdovanoti 6-is mokslo darbų autorius – 2 magistro, 2 bakalauro ir 2 profesinio bakalauro darbo autorius bei jų vadovus. Kiekvienoje kategorijoje už 1 vietą buvo skiriama 2 VDU piniginė premija, už 2 vietą – 1 VDU piniginė premija (studentui skiriama 70 proc. piniginės premijos, darbo vadovui – 30 proc.).
Studentų darbai buvo vertinami pagal šiuos kriterijus: baigiamojo darbo atitiktis konkurso temai; svetainėje www.lietuvosfinansai.lt skelbiamų duomenų panaudojimas baigiamajame darbe; mokslo darbo aktualumas ir naujumas, praktinis išvadų pritaikomumas; baigiamojo darbo struktūra, jame naudoto tyrimo duomenų analizės kokybė, literatūra; išvadų ir pasiūlymų pagrįstumas. Darbus vertino finansų ministro įsakymu sudaryta komisija.
Planuojama, kad panašus Finansų ministerijos mokslo darbų konkursas viešųjų finansų temomis bus organizuojamas kasmet.
Apie studentų baigiamuosius mokslo darbus:
V. Karpienė savo darbe nagrinėjo Lietuvos savivaldybių finansinį stabilumą bei kokį poveikį tam turi Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšos. Tyrimo metu vertinti įvairių finansinio stabilumo rodiklių pokyčiai savivaldybėse per pastaruosius 10 metų. Rezultatai parodė, kad nors ES fondai yra svarbus išorinio finansavimo šaltinis, jie taip pat gali lemti per didelę priklausomybę ir biudžeto nepastovumo riziką. Autorė pabrėžia strateginio planavimo svarbą bei poreikį stiprinti rizikų valdymą savivaldybėse, siekiant užtikrinti tvarų ekonomikos vystymąsi ir atsparumą išorės veiksniams.
T. Klivickas savo baigiamajame darbe nagrinėjo ES investicijų poveikį žaliųjų darbo vietų kūrimui įvairiose ES šalyse, ypatingą dėmesį skirdamas Centrinės ir Rytų Europos regionams. Tyrimo rezultatai neparodė ryšio tarp ES investicijų ir reikšmingo žaliųjų darbo vietų kūrimo padidėjimo. Be to, nebuvo nustatyta, kad ES investicijos turėtų didesnį poveikį žaliųjų darbo vietų kūrimui Centrinės ir Rytų Europos šalyse, lyginant su kitomis ES šalimis. Autorius nustatė, kad poveikį žaliųjų darbo vietų kūrimui darė mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidos bei bendras darbuotojų skaičius šalyje. Taigi, siekiant didesnio žaliųjų darbo vietų kūrimo dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik tiesioginėms investicijoms į žaliąsias industrijas, bet ir kitiems veiksniams, kurie gali skatinti žaliąją transformaciją ES.
D. Zakarevičius savo tyrimu siekė išanalizuoti valstybės biudžeto asignavimų ir skolos poveikį ekonomikos augimui, pasitelkiant 27-ių ES šalių duomenis nuo 2002 iki 2022 metų. Tyrime nustatyta, kad valstybės biudžeto asignavimai, skirti bendrosioms valstybės paslaugoms, gynybai, ekonomikai, būstui ir komunaliniam ūkiui, sveikatai bei švietimui, turi teigiamą poveikį BVP augimui, todėl, siekiant skatinti ekonomiką, siūloma skirti dėmesį išlaidoms šiose srityse. Nustatyta, kad valstybės skola gali turėti ir neigiamą poveikį BVP augimui, o viršijus 5 proc. valstybės skolos augimo slenkstį pasireiškia neigiamas poveikis ekonomikai. Todėl siekiant išvengti staigių valstybės skolos augimo šuolių siūloma laikytis atsargios fiskalinės politikos.
D. Kubiliūtės baigiamasis darbas išryškino savivaldybių išlaidų svarbą vietos gyvenimo kokybei, ypač – kurortinėse savivaldybėse, kur, remiantis tyrimo rezultatais, gyvenimo kokybė yra aukščiausia dėl didelių išlaidų vienam gyventojui. Tyrimo metu atlikta analizė parodė stiprų ryšį tarp savivaldybės išlaidų dydžio ir gyvenimo kokybės rodiklių, todėl, tikėtina, kad tinkamai suplanuotos savivaldybių išlaidos gali prisidėti prie geresnės gyventojų gyvenimo kokybės.
R. Tamulytė savo tyrime gilinosi į tai, kaip ES finansinė parama gali prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo ir kokie yra pagrindiniai iššūkiai šios paramos efektyviam panaudojimui. Atlikta analizė parodė, jog ES finansinė parama turi teigiamą poveikį šalies ekonomikai (teigiamas poveikis nustatytas šešiems iš devynių nagrinėtų makroekonominių rodiklių). Autorė pateikė rekomendacijas dėl ES finansinės paramos panaudojimo, pabrėždama, kad ES finansinės paramos lėšų paskirstymą reikėtų orientuoti į ilgalaikius strateginius tikslus, kryptingai paskirstyti gautas lėšas tų tikslų siekimui.
Apie svetainę lietuvosfinansai.lt
Finansų ministerijos valdoma svetainė lietuvosfinansai.lt – svarbus įrankis skaidriam viešųjų finansų valdymui ir galimybė visuomenei geriau suprasti valstybės finansus. Čia galima rasti atsakymus į daugelį visuomenei aktualių klausimų. Kiek mokesčių ir kitų pajamų surenkama į šalies biudžetą ir kur šios lėšos išleidžiamos? Kiek vertas yra šalies turtas bei kokie yra įsipareigojimai? Kiek valstybės biudžetinės įstaigos išleidžia už įsigytas prekes ar gautas paslaugas bei kam už jas sumoka? Visa tai ir dar daugiau galima rasti šioje svetainėje.
Svetainėje pateikiami valstybės, savivaldybių, Sodros, Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetų vykdymo, detalių mokėjimų prekių ir paslaugų tiekėjams, finansinių ataskaitų ir kiti duomenys nuo 2015 m. Čia taip pat suteikiama unikali galimybė analizuoti savivaldybių veiklą: jų pajamas, išlaidas, finansinių ataskaitų duomenis ir gyvenimo kokybės rodiklius. Be to, galima nagrinėti savivaldybių savarankiškų pajamų duomenis bei išlaidų atotrūkius.
Pranešimą paskelbė: Daiva Šalc, LR Finansų ministerija
