Studijos

Apdovanoti inovacijų kūrėjai: dėmesio centre – adatą pakeisiantis lazeris ir skausmo pleistrai

Lazerio technologija, kuri padės be adatos dūrio nustatyti žmogaus kraujo rodiklius, ar su mobiliąja aplikacija susietas pleistras, matuojantis skausmo lygį – šios Lietuvos mokslininkų kuriamos sveikatos inovacijos jau netolimoje ateityje taps kasdienės. Naujovės ypatingos tuo, kad bus prieinamos ne tik gydymo įstaigose – norintys jas galės įsigyti ir naudoti individualiai.

Įvairios mokslininkų ir verslo atstovų kuriamos technologijos įvertintos rugsėjo 30 dieną Vilniuje vykusiuose Lietuvos verslo konfederacijos organizuotuose kasmečiuose apdovanojimuose „Metų paslauga“. Renginyje apdovanoti iškiliausi, inovatyviausi ir kūrybiškiausi 2020 metų paslaugų teikėjai, pagerbti didžiausios pridėtinės vertės verslui ir visuomenei kūrėjai.

Iš daugelio pateiktų inovacijų šiemet išsiskyrė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų ir įmonės „Brolis semiconductors“ (nuo 2019-ųjų – „Brolis Sensor Technology“) specialistų kuriama unikali lazerio technologija kraujo rodikliams matuoti. Mokslininkai ir lazerių specialistai, naudodami lazerio spektroskopijos metodą, kuria išmaniuosiuose laikrodžiuose ar tiesiog telefonuose montuojamą jutiklį. Tikimasi, kad ši technologija papildys jau egzistuojančius klinikinius metodus, realiuoju laiku teiks informaciją apie kraujo molekulių, metabolitų dinamiką, pokyčius ir tendencijas žmogaus organizme ir, atsižvelgdama į šiuos duomenis, teiks rekomendacijas papildomam ištyrimui kaip ankstyvojo perspėjimo technologija, rekomenduos mitybos pokyčius ar suteiks informacijos apie fizinės veiklos poveikį organizmui.

Technologija bus nepamainoma cukriniu diabetu ir kitomis lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, palengvins jų kasdienybę, padės sportininkams realiuoju laiku stebėti esminių metabolitų dinamiką, individualiai pritaikyti treniruočių programas, atsistatymo ir pasirengimo varžyboms protokolus. Pirmieji inžineriniai šios naujovės prototipai dienos šviesą išvys jau kitais metais, o vartotojai ją galės įsigyti po poros metų. Technologija yra generinė, tad ją įmanoma pritaikyti ir veterinarijoje, maisto pramonėje bei kitose srityse. Šios medicininės naujovės kūrėjams šiemet skirta nominacija „Metų medicinos, biotechnologijos ir farmacijos pasiekimas“.

„Džiugu, kad šį įvertinimą gavome su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu. LSMU šiandien yra vienintelė Lietuvos aukštojo mokslo įstaiga, su kuria galime bendradarbiauti kaip lygiaverčiai partneriai. Bendradarbiaujame ir su šveicarais, belgais, vokiečiais. Puiku, kad ir Lietuvoje galima rasti partnerių, kurie prisideda, turi išvystytą, pasaulinėje rinkoje konkurencingą infrastruktūrą. Be tokių partnerių kurti panašaus tipo produktus būtų daug sunkiau“, – kalbėjo vienas įmonės „Brolis semiconductors“ įkūrėjų Augustinas Vizbaras.

Skausmo lygį matuos pleistras

Apdovanojimuose įvertintas ir LSMU mokslininkų projektas „Painless“. Tai – išmanusis pleistras, padedantis tiksliai išmatuoti skausmo lygį. Technologiją galima susieti tiesiog su mobiliąja aplikacija, kuri reikiamą informaciją medikams teiktų nuotoliniu būdu. Projekto atstovams šiemet atiteko „Metų technologijos“ nominacija.

Mokslininkų teigimu, skausmas – vienas dažniausių pacientus kamuojančių negalavimų. Šiandien gydytojams nustatyti skausmo lygį nėra lengva – skausmą patiriantys pacientai dažniausiai negali adekvačiai įvertinti jo stiprumo, todėl sunku skirti tinkamiausią gydymą. Atsižvelgiant į kūno fiziologinių parametrų pokyčius ir skausmo metu išskiriamų medžiagų – hormonų, baltymų – duomenis pleistras padėtų tiksliau nustatyti skausmo lygį.

Projekto vadovė, LSMU Medicinos akademijos Vaikų ligų klinikos lektorė dr. Lina Jankauskaitė teigia, kad kurti šią sveikatos inovaciją paskatino sukaupta patirtis mokslo srityje ir praktinės žinios. „Šis ir kiti mūsų gauti apdovanojimai rodo, kad einame tinkama linkme, ir motyvuoja dirbti toliau. Dar labiau motyvuoja finansiniai laimėjimai, kurie padeda toliau plėtoti šią inovaciją. Koronaviruso pandemija palietė ir mus, darbai yra truputį sulėtėję, tačiau ir toliau dirbame, plėtojame produkto koncepciją“, – kalbėjo dr. L. Jankauskaitė.

Pranešimą paskelbė: Rasa Masiokaitė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Parašykite komentarą