Ne taip kaip pirmąjį ketvirtį, šį kartą šalies ekonomikos plėtros prognozuotojai gana skirtingai vertino galimą BVP rezultatą ir pasiskirstė į dvi apylyges stovyklas – pranašaujančių neigiamą ir teigiamą jo pokytį. Anot šiandien paskelbtos Statistikos departamento informacijos, antrąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, BVP ūgtelėjo 1,1 proc. ir iš esmės pateisino optimistų viltis.
Reikia pripažinti, kad išankstiniai makroekonominio barometro duomenys pastaraisiais mėnesiais rodė į giedros pusę. Atsitokėjusi nuo IAE uždarymo šoko, šalies pramonė beveik kiekvieną mėnesį gerino veiklos rezultatą. Antai birželio mėnesį pramonės gamyba buvo 4,8 proc. didesnė nei prieš metus ir 2,9 proc. didesnė nei ankstesnį mėnesį (atsižvelgiant į sezoniškumą). Priežastis – itin pagyvėjęs eksportas, kuris paskui save traukė ir importą.
Transporto sektoriui ypač sėkminga buvo metų pradžia, tačiau ir antrąjį ketvirtį jis nekrito „veidu į purvą“. 2010 m. birželio mėn. vežimas geležinkelių transportu buvo tik 4,8 proc. didesnis nei prieš metus (mažiausias padidėjimas nuo 2009 m. lapkričio), tuo tarpu šalies jūros uostuose perkrautų krovinių apimtis ūgtelėjo 9,1 proc., oro uostuose – net 2,1 karto.
Net parodomoji silpnos vidaus rinkos „auka“ – mažmeninė prekyba – antrąjį ketvirtį jau nebeatrodė taip beviltiškai kaip metų pradžioje. Pavyzdžiui, 2010 m. sausio-birželio mėn. mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei remonto įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis, palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, sumažėjo 9,9 proc. (pirmąjį 2009 m. pusmetį, palyginti su analogišku 2008 m. laikotarpiu, ji sumažėjo net 28,8 proc.). Bankininkystės sektorius galėjo pasidžiaugti tuo, kad antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, paskolų portfelis beveik nesumenko, o indėlių bazė išaugo 3,8 proc.
Laipsniško verslo atsigavimo „vaisius“ pradėjo raškyti ir valstybės biudžetas. Pirmojo 2010 m. pusmečio biudžeto pajamų planas viršytas 8,3 proc., arba 551,5 mln. Lt, tuo tarpu viešosios išlaidos buvo 12,3 proc. kuklesnės nei planuota. Nenuostabu, kad valstybės biudžeto deficitas sumažėjo iki 2,2 mlrd. Lt, palyginti su prognozuotuoju 3,6 mlrd. Lt rodikliu. Jau ne kartą minėjome, kad šių metų valstybės biudžeto planas buvo sudarytas remiantis itin konservatyviomis makroekonominių rodiklių prognozėmis, kurias vėliau Finansų ministerija smarkiai pagerino.
Nemanome, kad antrąjį pusmetį Lietuvos ekonomika iškryptų iš dabartinio, jau šie tiek praminto tako. Pasaulio ekonomikos tendencijos nėra itin palankios – kai kurios euro zonos valstybės dūsta nuo sunkios skolos ir biudžeto deficito naštos, tebėra neapibrėžta ir JAV vidaus rinkos situacija. Vis dėlto Lietuvos verslas, sumaniai balansuodamas tarp Vakarų ir Rytų rinkų ir, belieka tikėtis, nesmaugiamas naujų mokesčių, yra pajėgus išlaikyti antrąjį ketvirtį įgytą plėtros pagreitį. Tebesilaikome savo ankstesnės prognozės, kad 2010 m. BVP padidės 1 proc.