Asmeniniam naudojimui skirta kraujo krešumo stebėsenos sistema, programėlė, leidžianti Kauno dviratininkams informuoti savivaldybę apie dviračių kelių būklę, išmanioji kineziterapinė įranga – ar tokius sudėtingus sprendimus gali pasiūlyti vos antro kurso studentai? Bendradarbiaujant skirtingų sričių atstovams, šių nelengvų problemų sprendimo būdus Kauno technologijos universiteto (KTU) GIFTed talentų ugdymo programos studentai išgvildeno greičiau nei per pusę metų.
KTU GIFTed antro kurso studentai šiemet dalyvavo KTU „Design thinking“ metodika paremtoje „InChallenge“ programoje ir atliko universiteto, verslo įmonių bei savivaldybės atstovų jiems pateiktas užduotis – iššūkius sukurti įvairiose srityse reikalingų produktų prototipus.
25 dalyviai, pasiskirstę komandomis ir padedami dėstytojų, 5 mėnesius generavo idėjas, dirbo drauge su užsakovais ir galiausiai pateikė savo pasiūlymus.
„Dalis iššūkių yra doktorantūros lygio, tad studentams tai tikrai buvo iššūkiai tikrąja to žodžio prasme. Šis projektas yra mokymosi dalis ugdant kūrybiškumo, problemų sprendimo kompetencijas, taip pat itin svarbus tampa jau profesinių/specialybinių žinių taikymas praktinėse situacijose“, – sako Julija Stanaitytė, KTU Karjeros ugdymo skyriaus vadovė.
Išmanusis kinezeterapeuto pagalbininkas
Vienas iš studentams suformuluotų iššūkių – išmaniosios kineziterapijos įrangos prototipo sukūrimas.
Kineziterapinė įranga yra plačiai naudojama reabilitacijos procese po traumų bei koreguojant netinkamą laikyseną, stuburo ir raumenų skausmus, o pagrindinis reabilitacijos proceso vertintojas yra kineziterapeutas, todėl proceso eigą ir jos vertinimą lemia specialisto patirtis bei išmanymas.
Šiuo metu dar nėra priemonių, padedančių mažiau patyrusiems kineziterapeutams greičiau ir lengviau pastebėti paciento sutrikimus. Būtent judesio objektyvizavimo galimybes ir pasiūlė studentų sukurtas prototipas.
„Mūsų prototipas sudarytas iš dviejų dalių. Informacinėje sistemoje gydytojas gali patogiai registruoti pacientą vizitui, joje matosi visi ankstesnių vizitų komentarai, jutiklių fiksuoti duomenys ir savaitinis, mėnesinis ar metinis asmens progresas/regresas.
Antroji dalis – pati jutiklių sistema, sudaryta iš giroskopo ir dviejų spaudimo jutiklių. Giroskopas fiksuoja klubo judėjimą 2 plokštumomis, o spaudimo jutikliai – pečių juostos spaudimą atliekant tam tikrą pratimą. Vėliau šie duomenis siunčiami į informacinę sistemą“, – paaiškino komandoje dirbusi, biomedicininę elektroniką KTU studijuojanti Julija Kravčenko.
Jos teigimu, pasirinktos būtent klubų ir pečių zonos, nes šių zonų judėjimas ir jo dydis yra ypač sunkiai nustatomi parametrai.
Pasak su studentais dirbusio kineziterapeuto, LSMU lektoriaus ir metodikų autoriaus Vidmanto Zavecko, šis iššūkis iš tiesų buvo nelengvas, nes paciento atliekamus judesius reikėjo įvertinti kokybiškai.
„Kinezetarapijos procese kokybiškas judesio vertinimas priklauso nuo kinezitarapeuto patirties. Suklysti – didelė tikimybė, o ši įranga padėtų ekspertui vertinti judesio disfunkciją ir tokiu būdu prisidėtų prie sprendimo priėmimo gydant nugaros skausmus. Man, praktikui, naudojant kineziterapinę įrangą kasdienybėje, trūksta judesio objektyvizavimo galimybių, kurias mes ir gavome su šiuo studentų darbu. Pirminis prototipo modelis nustebino ir parodė, kad tai padaryti įmanoma“, – sakė V. Zaveckas.
Sprendimas, padedantis dviratininkams išvengti netikėtumų
„Mink dviratį ir kurk savo miestą“ – tokiu šūkiu studentų komanda gavo užduotį iš „LikeBike“ iniciatyvos koordinatorių Kaune. Užduotis – pateikti sprendimą operatyviam savivaldybės atstovų informavimui apie dviratininkams kylančius nesklandumus. Kaunas sau kelia ambicingus tikslus – tapti pirmuoju miestu Baltijos šalyse, visiškai pritaikytu dviratininkams.
Prie šio projekto dirbusi studentų komanda pasiūlė mobiliosios programėlės „Bike it 8“ idėją, kurios naudotojų tikslas – pravažiuoti kuo daugiau kilometrų dviračiais. Numinti kilometrai būtų fiksuojami ir virstų taškais, o surinkę pakankamai taškų galėtų savo pastebėtą problemą iškelti į viršų.
Taip Kauno miesto savivaldybė pastebėtų aktualias su dviračių infrastruktūra susijusias problemas ir galėtų atitinkamai reaguoti, o interaktyviame žemėlapyje patys dviratininkai turėtų galimybę žymėti jiems pasitaikančias kliūtis – duobes, netinkamus pravažiavimus ir pan., ir tokiu būdu dalintis svarbia informacija su kitais dviratininkais.
Galvodami apie geriausią sprendimą Kaunui, studentai teigė rėmęsi šalių, kuriose itin gerai išvystyta dviračių infrastruktūra – Olandijos, Danijos – pavyzdžiais ir panaudojo populiariausių programėlių savybes – sužaidybinimą, konkurenciją bei fizinį sekimą.
Prototipų pristatymo renginyje dalyvavę Kauno miesto savivaldybės atstovai buvo sužavėti studentų pasiūlyta idėja.
„Savivaldybės atstovės pasikvietė mane ir studentų komandą susitikimui ir aptarimui, kaip šį sprendimą galima realiai paleisti į gyvenimą ir integruoti su jau veikiančiais. Tikiuosi, kad vienokia ar kitokia forma bus įgyvendintas realiai veikiantis projektas“, – sakė Tomas Stasiukaitis, iniciatyvos, „LikeBike“ atstovas.
Iššūkiai ir laimėjimai dirbant drauge
KTU GIFTed antrakursiai taip pat pristatė bevielius, energiją generuojančius įrenginius naujų medžiagų apdirbimo monitoringui ir integravimui į gamybos „debesų“ technologijas, asmeniniam naudojimui skirto kraujo krešumo stebėsenos sistemos prototipą, technologiją ir gamybos įrangą, kuri leistų efektyviai sujungti skaidrų ir neskaidrų polikarbonatą elektros skaitiklių dangtelių gamybai.
Pasak studentų, kai kurios užduotys buvo tokios sudėtingos, kad prireikė laiko apskritai suvokti patį iššūkį. Vis dėlto, po kantrių analizių ir negailėtų pastangų visi studentai sėkmingai įgyvendino jiems suformuluotas užduotis.
Bene sunkiausias studentų įvardintas iššūkis darbo eigoje – susikalbėti tarpusavyje, nes komandose dirbę studentai – skirtingų specialybių atstovai. Galiausiai visi pripažino, kad dirbę pavieniui nebūtų džiaugęsi tokiais projekto rezultatais.
J. Stanaitytės teigimu, ateityje planuojama tęsti „InChallenge“ programą ir įtraukti daugiau verslo atstovų.
„Ši programa kuria vertę ne tik studentams ir jų mokymosi procesui, bet ir išorės partneriams, kadangi duodamų iššūkių sprendimai ir rezultatai yra pateikiami po pakankamai ilgo kūrybos proceso, išsiaiškinus problematiką, tikslines produkto suinteresuotas šalis ir pan. Partneriai gauna ne tik norimus iššūkių sprendimus, kuriuos gali pritaikyti savo įmonės veiklai, bet ir patirtį dirbant su talentingais studentais, įsitraukiant į jų ugdymo procesus“, – neabejoja J. Stanaitytė.
Pranešimą paskelbė : Mantas Lapinskas, Kauno technologijos universitetas
