Sergantieji akių liga – amžine geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) – šiandien mitingavo prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Mitinguojantys reikalavo, kad Sveikatos apsaugos ministerija jų nediskriminuotų ir suteiktų galimybę gauti saugų gydymą. Kol kas sergantieji yra priversti arba susitaikyti su regėjimo netekimu, arba rizikuoti ir į akis leistis žarnyno vėžiui skirtus intraveninius vaistus. Vieninteliams amžinės geltonosios dėmės degeneracijos eksudacinės formos pacientams, kuriems nustatoma slaptoji neovaskuliarizacija, valstybė nesuteikia jokio gydymo, nors dėl šios ligos apie 90 proc. sergančiųjų netenka regėjimo. Šios ligos gydymas galimas tik ankstyvojoje stadijoje. Situaciją komplikuoja tai, kad pacientai neturi galimybės pasirinkti pigesnio ar brangesnio vaisto – tėra vienas vaistas, kuris garantuoja, kad gydymas bus saugus ir efektyvus. Susirinkusieji į mitingą pacientai akis buvo užsirišę juodais raiščiais, simbolizuojančiais Sveikatos apsaugos ministerijos nenorą matyti ligonių problemos bei neteisybės. Raiščiai taip pat reiškė tai, kad Sveikatos apsaugos ministerijai delsiant priimti sprendimą, kai kuriems pacientams gydymo tiesiog nebereikės – jie jau bus praradę regėjimą. AGDD pacientų draugijos prezidentės Dalios Marijos Žižliauskienės teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija atsisako gydymui reikalingus vaistus įtraukti į Centralizuotų pirkimų sąrašus motyvuodama, kad finansavimas yra sumažintas, o rezervo naudoti ji nenorinti. „Susirašinėjimas dėl problemos sprendimo su Sveikatos apsaugos ministerija vyksta jau dvejus metus. Skaudu suvokti, kad turime ne tik susitaikyti su tuo, kad kasdien regėjimas sparčiai prastėja ir ateis ta diena, kada mes jo neteksime, bet ir su valdžios institucijų diskriminacija bei abejingumu. LR Konstitucijoje numatyta, kad kiekvienam žmogui turi būti suteiktos vienodos galimybės gauti tinkamą gydymą. Juk esame tokie patys žmonės kaip ir kiti – dirbame kaip ir kiti, mokame tuos pačius mokesčius, tačiau kai reikalinga reali pagalba, susiduriame su ligų rūšiavimu į svarbias ir nesvarbias pagal nesuvokiamus kriterijus, kuris realizuoja principą „lygesni už lygius”, – teigia pacientų draugijos prezidentė. D. M. Žižliauskienė teigia, kad vieno paciento gydymui vidutiniškai reikia 19,6 tūkst. litų per metus. „Tai vyresnio amžiaus žmonių liga, tad neretai gydymui susitaupyti tokią sumą laiku jiems ne tik sudėtinga, bet ir neįmanoma. Neturėdami finansinių galimybių susimokėti už tinkamą ir saugų gydymą, jie rizikuoja pasirinkdami pigesnę, tačiau pavojingą alternatyvą – intraveninių vaistų nuo žarnyno vėžio injekcijas į akį. Jie supranta, kad tai rizikinga, tačiau kai reikia rinktis netekti regėjimo ar rizikuoti ir pabandyti jį išsaugoti, pacientams daug klausimų nekyla”, – teigia D. M. Žižliauskienė. Pacientų draugijos prezidentė atkreipia dėmesį, kad Sveikatos apsaugos ministerija, atsisakydama suteikti gydymą, informavo, kad ligoninėje, siekiant išvengti negrįžtamo aklumo, pacientai gydomi vaistais nuo žarnyno vėžio. „Valdininkai ne tik nesirūpina, kad vaistai naudojami ne pagal vartojimo instrukcijas, bet ir patys nurodė kreiptis į ligoninę dėl gydymo. Tuo tarpu šio preparato gamintojai išsiuntinėjo įspėjimus apie galimas sunkias komplikacijas, vartojant preparatą nesilaikant patvirtintų instrukcijų, ir pranešė, kad jokia pasaulio sveikatos priežiūros institucija nepatvirtino vaisto vartojimo akių ligomis sergantiems pacientams”, – teigia D. M. Žižliauskienė. Atsižvelgus į AGDD formą, mažą ligos žinomumą, savalaikį ligos diagnozavimą ir vaisto skyrimo tikslingumą, pacientų, kuriems reikėtų gydymo, būtų tik apie 400 per metus. Tuo tarpu vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-136 „Dėl Centralizuotai perkamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašo sudarymo tvarkos aprašo ir Centralizuotai perkamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašo sudarymo komisijos darbo reglamento tvirtinimo”, tenkinant mažiau kaip 50 proc. sergančiųjų poreikio, gydymas galėtų būti skiriamas apie 200 pacientų per metus. Mitingo metu pacientai ragino Sveikatos ministro atsisakyti ne tik diskriminuojančio, bet ir trumparegiško požiūrio į AGDD pacientus. „Sveikatos apsaugos ministerijai siūlome įvertinti, kokia valstybei našta taptų gydymo ligoniams suteikimas ir kokia – socialinės išmokos, kurias mokėti reikėtų pacientams, kurie dėl negydymo neteks regėjimo”, – teigia D. M. Žižliauskienė.
