Per pustrečio mėnesio trukusią akciją „Lašiša 2020“ Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai surengė 351 reidą ir patikrino 2292 žvejus mėgėjus. Taip pat buvo patikrinta 20 žuvitakių. Akcijos laikotarpiu nustatyti 132 mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimai (54 iš jų šiurkštūs), 5 verslinės žvejybos, 1 žuvitakių naudojimo ir 72 kito pobūdžio pažeidimai. Taip pat pareigūnai paėmė 150 įrankių: 77 mėgėjų žvejybos, 55 ne mėgėjų žvejybos ir 18 kitų įrankių.
Daugiausia reidų surengta ir patikrinta žvejų didžiausiose valdybose.
Vilniaus valdyboje surengtas 91 reidas, patikrinti 397 žvejai mėgėjai ir nustatytas 21 pažeidimas (13 iš jų šiurkščių).
Didžiausią žalą žuvų ištekliams padarė asmuo, Vilniuje šalia Grigiškių sugavęs dvi lašišas. Jam numatyta atsakomybė nuo 120 iki 300 eurų su pažeidimo padarymo įrankių konfiskavimu ir žala žuvų ištekliams 1940 eurų.
Vilniaus rajone Neryje rugsėjo pabaigoje kitas asmuo pagavo mažesnį (60 cm) nei nustatyta (65 cm) šlakį ir nepaleido jo atgal į tvenkinį. Jam taip pat teks atlyginti aplinkai padarytą žalą – 970 eurų.
Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai Ukmergės rajone sulaikė asmenį (dar keli asmenys pasišalino) su duriamuoju būdu sugauta lašiša. Dėl šio įvykio vyksta tyrimas. Neteisėtoje žvejyboje dalyvavusiems asmenims gresia bauda nuo 120 iki 300 eurų su pažeidimo padarymo įrankių konfiskavimu, žala žuvų ištekliams – 970 eurų.
Kauno valdyboje surengti 58 reidai, patikrinti 354 žvejai, nustatyti 29 pažeidimai (18 šiurkščių).
Ne vienam Kauno aplinkosaugininkų sulaikytam pažeidėjui tai pat teks nemažai susimokėti. Rugsėjo pabaigoje Nemune Jurbarko rajone sugavo lašišą, bet nepaleido jos atgal į vandens telkinį. Žala gamtai – 970 eurų.
Nemune Kaišiadorių rajone žvejoję du asmenys statomuoju tinklu pagavo 13 karšių, 2 kg kuojų, 2,5 kg karosų. Gamtai padaryta žala siekia 1367,50 Eur.
Kaišiadorių rajone Kauno mariose du asmenys, žvejoję statomaisiais tinklais iš valo. Asmenys draudžiamais įrankiais sugavo 33 karšius, 2 sterkus, 1,5 kg kuojų. Žala, padaryta žuvų ištekliams, – 3802,5 Eur. Iš asmenų buvo paimta guminė valtis, 3 tinklai ir neteisėtai sugautos žuvys. Taip pat kiekvienam teks susimokėti baudą nuo 120 iki 300 eurų.
Jurbarko rajone prie Ančios ir Šešuvio sankirtos Kauno pareigūnai sulaikė asmenį, nusprendusį žvejoti elektros žūklės aparatu. Žala gamtai siekia 200 eurų. Surinkta medžiaga perduota ikiteisminiam tyrimui.
Klaipėdos valdybos Klaipėdos ir Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos surengė 137 reidus, patikrino 1242 žvejus, nustatė 73 pažeidimus (15 šiurkščių).
Per vykdomus reidus Šilutės GGAI inspekcijos pareigūnai sulaikė du asmenis, žvejojusius draudžiamu įrankiu – plukdomuoju tinklu, kurio ilgis 60 m, aukštis 2 m, akytumas 70 mm. Neteisėta žvejyba vyko Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje Atmatos upėje. Pažeidėjai sugavo 21 karšį, todėl buvo surašyti protokolai ir pateiktas pasiūlymas atlyginti gamtai padarytą 2100 eurų žalą, taip pat paimta guminė pripučiama valtis.
Šalpės upėje Veiviržo ichtiologiniame draustinyje Šilutės pareigūnai sulaikė du asmenis, ne mėgėjų žūklės įrankiais – dviem statomaisiais tinklais (po 25 m. ilgio, 1,8 m aukščio, 70 mm akytumo) – sugavusius 9 šlakius. Pagal Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarką šlakio bazinis įkainis yra 970 eurų. Kadangi pažeidimas padarytas ichtiologiniame draustinyje, žala žuvų ištekliams nustatyta triguba – 26190 eurų.
Upytos upėje, Klaipėdos rajone, taip pat ichtiologiniame draustinyje, trys asmenys žeberklu nudūrė 1 lašišą ir 3 šlakius. Už žvejybą draudžiamu duriamuoju būdu asmenims surašyti protokolai, paimtas žeberklas. Padaryta žala žuvų ištekliams – 11640 eurų.
Šiaulių valdyboje surengtas 19 reidų, patikrinti 109 žvejai mėgėjai ir nustatyti 9 pažeidimas (8 iš jų šiurkštūs). Svarbu tai, kad Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos ir Mažeikių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnams pavyko nustatyti pažeidėjus šiems dar nespėjus nieko sužvejoti. Todėl asmenims buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai, skirtos baudos ir paimti neteisėtos žvejybos įrankiai (iš viso 12 įrankių), pavyzdžiui, plūdinės meškerės, spiningai, skrituliai.
Žuvitakiai
Aplinkos apsaugos departamentas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje yra 25 užtvankos, kuriose įrengti žuvitakiai lašišinėms žuvims. Departamento Gamtos išteklių apsaugos skyriaus darbuotojai patikrino 20 šių žuvitakių, Klaipėdos valdybos pareigūnai – 1, Šiaulių valdybos pareigūnai – 4.
Per neplaninį patikrinimą buvo konstatuota, kad Anykščių miesto užtvankoje (Šventosios upė) neveikia žuvitakis. Hidrotechnikos komplekso naudotojui buvo surašytas privalomasis nurodymas užtikrinti, kad žuvitakio pralaida veiktų visą teorinį žuvų neršto migracijos laikotarpį (nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d.). Patikrinus minėtą žuvitakį dar kartą nustatyta, kad privalomasis nurodymas įvykdytas, žuvitakio techninis gedimas pašalintas, žuvų perkėlimas vykdomas.
Kiti žuvitakiai lašišinėms žuvims funkcionuoja tvarkingai.
Aplinkos apsaugos departamentas dėkoja visiems besirūpinantiems aplinka ir gelbstintiems pareigūnams.
Taip pat už pagalbą ir nuveiktus darbus ypač dėkojame „Lašišos dienoraščio“ nariams.
Pranešimą paskelbė: Jurgita Jasiūnienė, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
