Pilietinę visuomenę iš Lietuvos Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete atstovaujantis Kęstutis Kupšys teigia, kad Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (EGADP, arba angl. RRF) pateikimo datą reiktų perkelti į gegužę. Tiek nevyriausybinės organizacijos (NVO), tiek ir kiti socialiniai ir ekonominiai partneriai turės daugiau laiko įsigilinti ir pateikti kokybiškesnius pasiūlymus, kuriuos valdžios institucijos galėtų įvertinti ir turėtų laiko atsižvelgti.
„Ne veltui prašėme rodyti visą planą, kad ir juodraštinį jo variantą, nes turime matyti kokios priemonės kokioms sritims yra skirtos. Juk skaitmenizacija, žalioji pertvarka, galimi mokesčių keitimai ir kitos temos yra horizontalios, eina per visus sektorius. Nepaisant mūsų prašymų, mes gaudavome tik plano fragmentus. Planą rengiant pajungtas visas valstybės institucijų aparatas, o mes tokių pajėgumų neturime. Įsigilinimui reikia daugiau laiko“, – teigia K. Kupšys.
Planą sudaro 187 puslapiai. Akivaizdu, kad 11 kalendorinių dienų peržiūrėti tokios apimties sudėtingam tekstui yra per mažas terminas. Europos Komisija leidžia terminą nukelti, tad K. Kupšys nemato priežasčių, kodėl turėtų būti skubama.
„Mums duotos vos septynios darbo dienos pateikti pasiūlymus planui. Terminas baigiasi šiandien, pirmadienį. Na ką gi, iki Vyriausybės posėdžio trečiadienį, kur planas bus tikriausiai patvirtintas, Vyriausybė pasiliko sau vos vieną darbo dieną mūsų pasiūlymus priimti. Ar valdininkai per 8 darbo valandų darbo dieną sugebės atsižvelgti į visus pasiūlymus ir juos įtrauks į sudėtingą planą? O gal jau viskas nuspręsta?“, – klausia K. Kupšys.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys teigia, kad visas EGADP ruošimo procesas buvo sukurptas taip, kad socialiniai parteriai bei pilietinės visuomenės atstovai neturėtų galimybių nei įsiterpti, nei paprieštarauti, nei padiskutuoti. Vyko ne diskusija, o transliacija. O tai, anot jo, prieštarauja visiems demokratijos procesams.
„Mes buvome šokiruoti, po plano pristatymo išgirdę žinutes viešojoje erdvėje, kad esą viskas vyko „kaip priklauso“, kad esą visuomenė buvo įtraukta, kad su jais neva buvo „nuolat diskutuojama“. Ir, kad apskritai, neva, Europos Komisija pati prašė neviešinti plano. Apėmė jausmas, tarsi mes ir vyriausybė gyventume dviejose nesusisiekiančiose, paralelinėse visatose“, – sakė Kęstutis Kupšys.
Jis pridūrė, kad tai, ką NVO atstovai girdi kalbant ministerijų atstovus, rodo, kad viskas buvo daroma remiantis ne skaidrumo, atvirumo ar įtraukimo principais, o baimės, uždarumo ir „patogumo valdžiai“ vardan.
„Europos Komisija (EK) nuolat pabrėžia, kad pilietinė visuomenė turi aktyviai dalyvauti plano rengime. EK rekomendacijos labai aiškios, juodu ant balto surašytos dokumentuose, tad kur čia tas nesusikalbėjimo šaltinis?“, – retoriškai klausia europinio pilietinės visuomenės atstovus vienijančio komiteto narys.
K. Kupšys mato vienintelę galimybę Lietuvos vyriausybei – neskubėti, nukelti plano pridavimo terminą į gegužę ir pravesti pilnavertes konsultacijas su visuomene.
Pranešimą paskelbė: Eglė Kybartienė, Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas
