Įmonės turi stiprinti projektų valdymo kompetencijas, jų vadovai – aktyviau siekti ES investicijų projektams finansuoti, kad ES lėšos labiau išplistų regionuose, skatindamos tolygesnę jų ekonomikos raidą. Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) direktorius Aurimas Želvys, kalbėdamas „Verslo žinių“ konferencijoje „Gazelės 2020” taip pat paragino ruoštis naujajam finansiniam periodui ir pasidalino pirminėmis įžvalgomis su tendencijomis, problemomis ir rizikomis.
Pasak A. Želvio, LVPA suinteresuota, kad ES investicijų, kurios dabar telkiasi didžiuosiuose miestuose, daugiau tektų regionams, todėl ten veikiančios įmonės turi stiprinti savo projektų ir produktų/technologijų valdymo kompetencijas. “Tai – žinutė ir vadovams, kurie neturėtų palikti visų ES investicijų projektų klausimų vien tik konsultantams, bet ir patys įsitrauktų į kvietimų galimybių išnaudojimą, stebėtų, kaip įmonei sekasi planuoti ir įgyvendinti projektus bei pasiekti rezultatus”,− kalbėjo LVPA direktorius.
Šiuo metu Vilnius sudaro 44 proc. LVPA klientų, Kaunas – 25, kiti – vis mažiau.
Agentūra administruoja 48 priemones, o naujuoju finansiniu periodu jų gali būti dar daugiau, todėl A. Želvys ragino esamus ir būsimus klientus atėjus į agentūrą pasistengti būti ambicingais, ieškoti ne tik formalaus, bet ir neformalaus bendravimo, kad būtų atsakyta į visus klausimus ir pasiektas norimas rezultatas. „Mes džiaugiamės, kai projektai prisideda prie įmonės šlovės ir padeda tapti tarptautiškai konkurencingomis, kurti naujus produktus bei technologijas, skaitmenizuotis“,− kalbėjo LVPA vadovas.
Agentūros darbo krūvis per pastaruosius ketverius metus padvigubėjo. Konferencijos dalyviams paaiškinta, kad pagrindinė agentūros užduotis – informuoti, konsultuoti klientą, taip pat – įvertinti paraiškas agal ministerijos nustatytas tvarkas ir aprašus. „Mušame rekordus pagal unikalių klientų, projektų skaičių, taip pat pagal finansavimą ir poprojektinę priežiūrą“,− vardijo veiklas A. Želvys.
Vis dėlto, viena svarbiausių užduočių dabar – pasiruošti naujajam finansiniam periodui, identifikuojant ir ištaisant problemas, kurios yra stabdis tiek projektus administruojantiems, tiek juos vykdantiems.
- Želvio nuomone, kvietimuose ateityje prasmingiau ne paraiškos formos pildymas, bet verslo planas, o paraiškos forma, kuri turi būti pritaikyta verslui ir nebūti ta pati taikomos viešajam sektoriui − strateginių dokumentų rodikliai turi kaip įmanoma labiau padėti verslui motyvuotis, kurti produktus, technologijas, inovacijas.
Manoma, kad turėtų būti paprastinamos administravimo taisyklės, nes jos dabar vienodos ir viešojo, ir privataus sektoriaus klientams, reikalavimai tie patys ir mažos, ir milijoninės vertės projektams.
„Ateityje turi būti išspręsta galimybė kvietimus teikti, paraiškas skelbti ne pagal aprašo reikalavimus, o daugiau koncentruotis į kliento tipą. Vienos programos turi būti orientuotos startuoliams, kitos vidutinėms ar didelėms įmonėms“,− vardijo A. Želvys.
Pranešime LVPA direktorius kalbėjo ir apie projektų valdymo taisyklių pokyčius – dabar vertę įgavo rizikų valdymas ir rezultatų realizavimas.
Skaičiai rodo, kad LVPA, kartu su DNR plano ir COVID-19 priemonėmis administruoja 1,6 mlrd. Eurų ES investicijų, skirtų klientams padėti kurti naujus produktus, plėsti gamybą, diegti inovacijas, tobulinti procesus. Pasak A. Želvio, įstaiga yra didžiausia subsidijų verslui projektų agentūra – įgyvendinama per 3 tūkstančiai projektų, todėl LVPA supranta finansų įtaką įmonių plėtrai ir stengiasi dirbti kuo profesionaliau.
Pranešimą paskelbė: Teresė Staniulytė, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra
