Lietuvos bankų asociacija (LBA), vienijanti 17-a finansų ir kredito sektoriaus įmonių, kreipėsi į šalies Prezidentą Gitaną Nausėdą prašydama vetuoti Seimo pakeistą ir abejonių dėl konstitucingumo keliantį Pelno mokesčio įstatymą, kurio pagrindu išskirtinai tik bankams ir kredito unijoms nuo Naujųjų metų turi būti taikomas papildomas 5 proc. pelno mokestis.
Parlamentas teisės aktui pritarė ignoruodamas Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir konstitucinės teisės bei ekonomikos ir finansų ekspertų įspėjimus, kad selektyvus, tik daliai vieno sektoriaus dalyvių skirtas baudžiamasis mokestis prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, įtvirtinančiam visų asmenų lygiateisiškumo principą ir draudžiančiam diskriminaciją, o taip pat konstituciniam teisinės valstybės principui bei Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, pagal kurią valdžios galias riboja Konstitucija.
Abejonių dėl atitikties Konstitucijai ir Teisėkūros pagrindų įstatymui kelia ir šio mokestinio įstatymo įsigaliojimo terminas, numatytas mažiau nei po dviejų savaičių – 2020 m. sausio 1 d. Įprastai mokestiniai įstatymai įsigalioja ne anksčiau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo oficialios jų paskelbimo dienos.
Nors Konstitucinis teismas yra aiškiai pasisakęs, kad „nepriklausomas ekspertinis įstatymo projekto įvertinimas yra viena iš priemonių teisėkūros kokybei užtikrinti“, rengiant įstatymą, jis nebuvo atliktas, projektui negauta ir Lietuvos banko išvada.
LBA vertinimu, balsuodami už tokį įstatymą, parlamentarai pademonstravo nepagarbą Konstitucijai ir teisėkūros procesui, be to, šis Seimo žingsnis kuria pavojingą selektyvų apmokestinimo precedentą visam šalies verslui.
„Kreipiamės į LR Prezidentą ne tiek dėl paties papildomo pelno mokesčio, kiek dėl pamatinių Tautos sutarimu patvirtintų konstitucinių vertybių, kuriomis grindžiamas gyvenimas mūsų šalyje. Jo Ekscelencijos kaip Konstitucijos garanto prašome padėti užtikrinti mūsų šalyje sklandų ir teisingą teisėkūros procesą bei tvarią mokestinę aplinką. Verslo reguliavimas turi būti įgyvendinamas teisėtu būdu, nepažeidžiant Konstitucijoje įtvirtinto lygiateisiškumo principo“, – akcentuoja LBA prezidentas Mantas Zalatorius.
Nei įstatymo projekte, nei jo aiškinamajame rašte nėra nurodyti objektyvūs kriterijai ar priežastys, dėl kurių papildomam pelno mokesčiui mokėti pasirinkti tik tam tikri Lietuvos ūkio subjektai. Pagal įstatymą, 5 proc. didesnį nei įprasto 15 proc. tarifo pelno mokestį planuojama taikyti bankų, kredito unijų pelno daliai, viršijančiai 2 mln. eurų per metus. Apmokestinimas nebus taikomas kitoms skolinimo veikla besiverčiančioms įmonėms, pavyzdžiui, greitųjų kreditų bendrovėms.
Anot konstitucinės teisės ekspertų, lygiateisiškumo principas taikomas visoms privačioms verslo įmonėms, kurios siekia pelno ir jį gauna – bankas yra tokia pati privati verslo organizacija, kaip, pavyzdžiui, statybos, prekybos, transporto ir kitos privačios verslo įmonės, dirbančios įvairiuose ekonominės veiklos sektoriuose.
Pelno mokesčio tarifas šiuo įstatymu padidintas tik kredito įstaigoms (bankams), nors, oficialiosios statistikos duomenimis, Lietuvos finansų sektoriaus pelnas, lyginant su kitomis ūkio šakomis, nėra išskirtinis. 2018 metais finansų sektorius uždirbo 324 mln. eurų pelno. Palyginimui, apdirbamosios gamybos sektoriaus pelnas tuo pačiu laikotarpiu sudarė 1142 mln. eurų, prekybos – 1294 mln. eurų, transporto – 622 mln. eurų, nekilnojamojo turto operacijų – 471 mln. eurų, statybos – 245 mln. eurų.
Lietuvos finansų sektorius pernai į valstybės biudžetą sumokėjo 212 mln. eurų įvairių mokesčių. Bankai ir kitos finansų bei kredito įstaigos pernai sukūrė 745 mln. eurų bendrojo vidaus produkto (BVP). Finansų sektoriuje Lietuvoje yra sukurta 7550 darbo vietų.
Pranešimą paskelbė: Valerija Lebedeva, Lietuvos bankų asociacija
