Saugumą kiekvienas suvokiame skirtingai, tačiau visiems jis gyvybiškaisvarbus. Tai puikiai rodo dar apie 1940 m. pristatyta vieno žymiausių XX a. psichologų ir humanistinės psichologijos pradininkoAbrahamo Maslow„poreikių piramidė“ – joje saugumo poreikiai yra antri pagal svarbą, eina iš karto po fiziologinių poreikių (kvėpavimo, miego, maisto ir pan.). Remiantis A. Maslow įžvalgomis, saugumas apima tiek dvasinius aspektus, tokius kaip šeima, moralė, emocinis saugumas, tiek materialius – turtą ir resursų kaupimą. Pasak šių dienų psichologų, dabar materialinė gerovė net svarbesnė – nuo jos viskas prasideda, tad kuo daugiau žmogus turi, tuo jis jaučiasi saugesnis.
„Žmogaus gerą fizinę ir emocinę būklęlemia nemažai įvairių faktorių. Šiandieniniame pasaulyje esame priversti daug galvoti bei priimti sprendimus, siekdami gerovės ne tik sau, bet ir artimiesiems, taupyti ne tik pinigus, bet ir laiką. Pagrindiniai žmogaus poreikiai išliekafiziologiniai, tačiau saugumo poreikis yra taip pat labai reikšmingas. Tai apima poreikį jausti saugumą įvairiomis prasmėmis – sveikatos atžvilgiu, turėti gyvenamąją vietą, darbą, reguliariai gauti atlyginimą ir pan. Kuo daugiau poreikių žmogus patenkinęs, tuo jo gyvenimo kokybė bus geresnė, žmogus patirs mažiau streso, įtampos, nerimo, galės susikoncentruoti į norimų tikslų siekimą, pozityvias mintis“, – sako psichologėKristina Kraskauskaitė.
Ji pabrėžia, kad šiuolaikiniam žmogui itin svarbus finansinis saugumas:„Kasdien patirdamas vidinę kovą dėl neatitikimo tarp savo galimybių ir poreikių, žmogus dažniau išgyvena baimę dėl ateities, tad finansinis saugumas jamtampa vis svarbesnis, kaiplemiantis visų kitų poreikių patenkinimą. Pavyzdžiui, susižeidęs, jei prireikia papildomų išlaidų gydymui, atleidus iš darbo ir pan. – jeinėra finansinio saugumo, visa tai žmogui kelia stresą, atsiliepia ne tik psichologinei būklei, bet ir sveikatai: atsiranda nuotaikų kaita, miego problemos, nuolatinis nuovargis. Saugumas tampa dar svarbesnis, kai sukuriama šeima – tuomet žmogus tampa atsakingas ne tik už save. Be to, atsiranda ir kitokie poreikiai – didesnio būsto, saugesnio automobilio ir pan., o kartu su jais – ir finansiniai įsipareigojimai.“
Tai, kad saugumu labiau susirūpinama sukūrus šeimą, rodo ir gyvybės draudimo statistika. „Lietuvoje veikiančių gyvybės draudimo bendrovių statistiniais duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį apsidraudusiųjų skaičius išaugo 9 proc.Ir jau seniai pastebėta tendencija, kad dažniausia draudžiasi vaikų susilaukusios šeimos.Šių metų pavasarį atliktas tyrimas parodė, joglietuviams gyvenime yra svarbiausi du dalykai – šeima ir sveikata. Investicijos į gyvybės draudimą yra tiesiogiai su tuo susijusios: nelaimės atveju esi garantuotas, kad nereikės skolintis, parduoti turtą ar kitu būdu ieškoti pinigų. O ką tai reiškia? Galima įvardyti vienu paprastu žodžiu – saugumą, – sako „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ produktų ir rizikos valdymo skyriaus vadovė Brigita Poškuvienė. – Augantis besidraudžiančiųjų skaičius rodo iraugantį šalies žmonių sąmoningumą. Jeigu anksčiau į mėnesines įmokas už gyvybės draudimą buvo žiūrima kaip į dar vieną mokestį, šiandien tai jau vertinama kaipilgalaikė investicija.“
Anot psichologės K. Kraskauskaitės, taupymas ar investicijos žmoguisiejasi su neapibrėžtumu, todėl atliekamus pinigus jis pasirenka išleisti į apčiuopiamus, šalia esančius dalykus, kad ir pirkdamasdrabužius. Taip pat dažnai galvojama„man taip neatsitiks“, tuomet ir poreikio drausti savo gyvybę žmogus neturi arba atidėlioja, nors finansine prasme išgali skirti tam tikrą sumą. „Tačiaugalima pasidžiaugti – pastebiu, kad žmogaus sąmoningumas savo ir šeimos atžvilgiu didėja, sveikata, finansinis stabilumas tampa prioritetu. Atsižvelgiant į tai, gyvybės draudimas vis dažniau tampa galimybe apsaugoti savo šeimą. Pagerėjusios finansinės galimybės, žinoma, šį apsisprendimą palengvina“, – sako psichologė.
„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ duomenimis, vidutinė mėnesinė įmoka už gyvybės draudimą svyruoja nuo 40 iki 50 eurų, o draudimo suma vidutiniškai siekia 20 tūkst. eurų, t. y. sumą, kurią, siekdami užtikrinti savo šeimos finansinį saugumą, dažniausia renkasi lietuviai. Patys draudžiasi dažniausia 35 metų amžiaus tiek vyrai, tiek moterys, kurių pagrindinis tikslas – sutaupyti ateičiai. Tačiau vis daugiau atvejų, kai draudžiami vaikai, taip siekiant sutaupyti jų studijoms ar būsimam savarankiškam gyvenimui. Pavasarį atliktas visuomenės tyrimas parodė, jog 56 proc. apklaustųjų teigia galėsiantys ateityje taupymui skirti 50–100 eurų per mėnesį, tad tikėtina, jog dabartiniai statistiniai skaičiai kils.
