Vilniuje, Eiškiškių pl. 47, Svečių namus stato subrangovai – baltarusiška bendrovė „Mapid LT“, keturis darbuotojus turinti įmonė, kaip rodo Rekvizitai.vz.lt duomenys. Prie pastato buvo sumontuoti iš Rusijos atvežti pastoliai, sukėlę įtarimų dėl jų kokybės ir saugumo.
„Buvo pasamdyti subrangovai (mes jiems atstovaujame) ir tie subrangovai atsivežė savo įrenginius, – portalui Statybunaujienos.lt sakė bendrovės „Mapid LT“ statybos direktorius Vladislav Lomeckij. – Subrangovai buvo nurodę, kad naudos savo įrenginius. Niekas ir negalėjo pagalvoti, kad įrenginiai bus nesertifikuoti Europos sąjungoje.“
Po to, kai buvo atvežti ir pastatyti pastoliai, Vladislav Lomeckij žodžiais, pasipylė pranešimai, kad pastatyti ir naudojami nesertifikuoti pastoliai.
„Buvo priimtas sprendimas tuos pastolius nuimti ir atgal išvežti iš Lietuvos teritorijos, – sakė Vladislav Lomeckij. – Šiuo metu (pokalbis vyko liepos 25 dieną, aut past.) dalis pastolių stovi, bet ant jų niekas nedirba, o dalis pastolių yra nuardoma, ateityje jie nebus naudojami Lietuvos teritorijoje.“
Nesertifikuotus pastolius tiekė subrangovai – Baltarusijos atviroji akcinė bendrovė „Mapid“ ir, kaip sakė V. Lomeckij, „jie mokosi iš savo klaidų, ne viską žino“.
Pastoliai turi atitikti Lietuvos teisės aktus
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Techninės saugos skyriaus vedėjas Petras Jakutis paaiškino, kad įvežami į Lietuvą pastoliai turi turėti dokumentus, patvirtinančius, kad pastoliai atitinka Lietuvos teisės aktus. Už darbuotojų saugą ir sveikatą yra atsakingas darbdavys.
„Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai įpareigoja darbdavį statybos metu statybvietėje vykdyti LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytas darbdavio pareigas bei užtikrinti darbo įrenginių ir įrangos techninę priežiūrą, jų patikrinimą prieš naudojimą ir reguliarią kontrolę, siekdamas pašalinti trūkumus, galinčius pakenkti darbuotojų saugai ir sveikatai“, – paaiškino Darbo inspekcijos atstovas P. Jakutis.
Jeigu naudojami nestandartizuoti pastoliai, privalo būti aiškus jų gamintojas, turi būti kompetentingo asmens pažyma su charakteristikų apskaičiavimais ar atlikti tvirtumo ir stabilumo apskaičiavimai, parengtas surinkimo, naudojimo ir išmontavimo planas.
„Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose nustatyta, kad statytojas (užsakovas) arba statinio projekto valdytojas, statinio statybos valdytojas, kai statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, paskiria vieną ar kelis saugos ir sveikatos koordinatorius, kurie turi užtikrinti, kad statinio projekte būtų numatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, ir statybos metu privalo koordinuoti ir kontroliuoti norminiuose teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą, – sakė P. Jakutis. – Tai yra asmuo, kurio pareiga koordinuoti veiksmus tarp rangovų, kad būtų užtikrinta statinio projekte nustatytų DSS reikalavimų vykdymas, tarp jų ir dėl pastolių pastatymo ir naudojimo.“
Nors „Mapid LT“ atstovas kvietė žiniasklaidą atvykti į objektą ir pažiūrėti, kaip ardomi pastoliai, dalis jų tebestovi prie pastato ir dabar. Paklaustas kodėl, V. Lomeckij sakė negalintis atsakyti, „reikia klausti subrangovų“.
Svečių namų statytojas, kaip nurodyta, informacinėje lentoje, yra UAB „E 47“, valdytojas – UAB „APVG“.
Lietuviai eksportuoja modernias technologijas, o importuoja sovietmečio reliktus
Lietuvos statybininkai savo paslaugas eksportuoja į Švediją, Suomiją, Norvegiją, sėkmingai konkuruodami užsienio rinkose ne pigesne darbo jėga, kaip sako pastolininkų asociacijos „Baltic Scaffolders Association“ valdybos narys bei bendrovės „Layher Baltic“ direktorius Viktoras Voroncovas, o moderniomis technologijomis, kurių neturi vietinės įmonės.
„Latviai Geteborge (Švedija) vykdo projektą, naudodami laikinuosius kelių segmentų stogus, kuriuos galima perskirti, kai reikia ant stogo pakelti medžiagas, pakišti vieną stogo segmentą po kitu“, – pasakoja V. Voroncovas, akcentuodamas, kad Baltijos šalių, taip pat ir Lietuvos statybininkai konkuruoja naujausiomis technologijomis, didesniu našumu, kai į Lietuvos rinką ateina trečiųjų šalių, kaip Baltarusija, Ukraina, įmonės, kurios naudoja pasenusias, nesaugias technologijas.
Jei pastoliai yra sumontuoti 40 cm atstumu nuo sienos, darbo atlikti kokybiškai neįmanoma, nes neužtenka jėgos kad ir įgręžti į sieną. Europoje priimta, kad tarpas tarp sienos ir pastolių būtų tik 6 cm, nes tik taip galima užtikrinti kokybę ir saugumą.
„Eišiškių pl. 47 naudoti rusiški pastoliai neturi sertifikatų, jų ir negali turėti, nes neatitinka trijų lygių apsaugos reikalavimų, t. y. turi būti 15 cm aukščio bortas, 50 cm ir 100 cm porankiai, – sako V. Voroncovas. – Buvau šokiruotas – paklotai, kuriuos atstojo tiesiog medinės paletės, neturi fiksacijos, todėl ant jų stovėti ir vaikščioti žmogui nesaugu. Lietuvoje dirba užsieniečiai, kurie niekada nėra dirbę su moderniomis technologijomis, ir dar siūlome dirbti nesaugioje aplinkoje. Turi būti aiški kontrolė, aišku, kas prižiūrės pastolių verslą. Mes privalome suteikti saugią darbo vietą aukštyje – rizika kiekviename žodyje. Lengvabūdiškai žiūrime į situaciją – pigu, darykite, jei kas nutiks, bausime. Bet žus žmogus.“
Panašu, kad Lietuvoje niekas nekontroliuoja, kokie pastoliai atvežami. Kai į vieną Vokietijos parodą kinai bandė atvežti ir pademonstruoti neatitinkančius saugumo normų pastolius, t. y. neturinčius APPROVALS, jiems nebuvo leista dalyvauti parodoje. APPROVALS reiškia, kad kiekviena detalė yra patikrinta specialiose laboratorijose ir konstrukcija laikoma saugia.
Nelaimingas atsitikimas objekte mažina jo vertę
Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje pastolių montuotojai privalo turėti kortelę, įrodančią, kad jie apmokyti dirbti, nes šiose šalyse rūpinamasi žmogaus sveikata ir gyvybe.
Didžiojoje Britanijoje, dalijasi V. Voroncovas, parenkant rangovą, jo klausiama, kiek valandų dirbo įmonė be nelaimingų atsitikimų.
„Layher Baltic“ kaupia informaciją – mes norime pateikti statistiką užsienio įmonėms, kad neturime nelaimingų atsitikimų, – sako V. Voroncovas. – Statytojams turėtų būti svarbu ne mažiausia kaina, o kompleksas – kokybė, kompetencija, darbas be nelaimingų atsitikimų. Mums privalu saugoti savo šalies rinką, kad nekristų kokybė. Bet kuo daugiau pas mus dirbs rusų, baltarusių, ukrainiečių, kuo prastesnė bus kontrolė, taip gali nutikti.“
V. Voroncovas sako, kad Švedijoje žmogus nenori gyventi name, kurį statant ar renovuojant būta nelaimingų, tuolab mirtinų atvejų, tokių namų vertė krinta. Kaip atsakingą požiūrį į darbų saugą jis paminėjo darbą su bendrove „Mitnija“, statant „M.M.M. projektų“ verslo centrą.
Nelaimių statistika
VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo Sauliaus Balčiūno duomenimis, pirmą metų pusmetį statybos ekonominės veiklos rūšies (EVR) įmonėse mirtinų atvejų nukritus iš aukščio nebuvo, tačiau fiksuoti du sunkūs nelaimingi atsitikimai nukritus nuo kopėčių, bei po vieną atvejį nukritus nuo pastato konstrukcijų, lipynių, laiptų ir kitų paaukštinimo priemonių.
2016 m. statybos įmonėse įvyko 3 mirtini nelaimingi atsitikimai, o 2015 m. – 10, nukritus iš aukščio.
Dėl tos pačios priežasties 2016 m. 12 darbuotojų, 2015 m. – 21 patyrė sunkias traumas. „Darbuotojui nukritus iš aukščio bendras mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičiaus mažėjimas 2015–2016 metais (atitinkamai: 13 ir 6 bei 44 ir 34) buvo analogiškas sumažėjusiam mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe atvejų skaičiui statybos įmonėse“, – sakė S. Balčiūnas.
2016 m. statybos įmonėse darbuotojai nukrito: nuo stogo bei pastolių – po 3 atvejus, nuo pastato konstrukcijų ir technologinių įrenginių, kopėčių, lipynių, laiptų – po 2 atvejus Daugiausiai 2013–2016 m. (žr. grafiką) darbuotojai sunkias ir mirtinas traumas patyrė krisdami nuo stogo (18), nuo pastato konstrukcijų (14) bei nuo pastolių (14).
Portalo Statybunaujienos.lt skaitytojų atsiųstos nuotraukos
Pranešimą paskelbė : Genė Drungilienė, VšĮ „Propagandos ministerija”
