Automobilių stiklai – ką turi žinoti kiekvienas vairuotojas

Automobilių stiklai paprastai yra ta sritis, į kurią vairuotojai gilinasi mažiausiai. Varikliai – kitas reikalas! Čia kiekviena detalė ir varžtelis yra liečiami ir keičiami, ieškomos alternatyvos, stengiamasi surasti geriausius tiekėjus ir patikimiausias technologijas, kurios leistų varikliui dirbti efektyviai. O automobilių stiklai?.. Kam jie rūpi?!. Stiklas yra stiklas, nieko čia nepridėsi ir neatimsi.

Deja, toks požiūris yra nedovanotinas automobilių fanams ir profesionalams. Reiktų žinoti bent bazinius faktus apie automobilių stiklus ir jų priežiūrą, kad būtų galima išvengti skaudžių nelaimių.

Pradėkime nuo pradžių – istorijos.

Automobiliai buvo sukurti vidaus degimo variklį pritaikius… karietai dar 19 amžiuje. Pirmieji automobiliai važiavo gana negreitai, todėl žmonės sėdėjo karietoje, gryname ore ir dardėjo vieškeliais. Juos tada lenkė ir dviratininkai, ir jojantys ant arklių. Vėliau, automobilio greitis ėmė didėti. Atsirado padangos, todėl automobilis pasiekė „žvėrišką“ 30 km/h greitį. Norint važiuoti tokiu automobiliu reikėjo užsidėti specialius akinius ir kepurę su garso slopintuvu, panašią į tankisto ekipiruotę. Dar po kelių metų automobiliai lakstė dar didesniu greičiu ir vėjas tapo labai dideliu priešu. Ypač vasarą, kai pilna vabzdžių, skrendančių kur kas lėčiau. Tada automobilių priekyje buvo pradėtas montuoti rėmas, o jame – lygus stiklas. Pablogėjo automobilio aerodinaminės savybės, todėl stiklai tapo lenkti. Kol kas automobilis vis dar atviru stogu, tačiau stiklas jau apsaugo nuo vėjo ir vabzdžių. Išryškėjo kita problema – autoįvykio metu stiklas dūžta pirmiausiai ir smarkiai žaloja ar net užmuša priekyje sėdinčius žmones.

Tokiu būdu buvo sukurtas šiuolaikinio stiklo analogas – laminuotas grūdinto stiklo automobilio priekinis stiklas. Tai yra lyg dvigubas stiklas, iš abiejų pusių padengtas specialia plėvele. Smūgio metu, jo šukės neišsibarsto, o yra sulaikomos vietoje. Tam, kad nesužalotų žmonių, automobilių stiklai yra gaminami iš grūdinto stiklo, kuris yra specialiai kaitinamas ir taip darosi tvirtesnis. Smūgio metu jis subyra į daugybę nedidelių gabalėlių, kurie žmogų gali tik apibraižyti, bet ne supjaustyti ar nutraukti galūnes.

Jei stiklo laminatas yra nuolatos veikiamas išorinių veiksnių, jis darosi nebe toks skaidrus. Taip matomumas ir šviesos praleidžiamumas sumažėja 15-25 proc. Dieną plika akimi to matyti negalime, nes šviesos šaltinai yra aplink mus, o štai naktį viskas pasirodo visame gražume – matyti nedideli stiklo įbrėžimai atsiradę nuo akmenukų, nekokybiškų valytuvų ar kitokio mechaninio poveikio. Be laminato stiklas dužtų iš karto, o dabar atsiranda tik nedidelės skylutės – įdaužos, kurias galima nesunkiai užglaistyti specialia permatoma derva.

Šiuolaikiniai automobilių stiklai yra dar ir tamsinami iš vidaus. Priekinių stiklų tamsinimą daugiau kaip 75 proc. draudžia ES įstatymai. Tai reiškia, kad stiklas yra kiek tamsesnis, bet visiškai permatomas ir skaidrus. Kai kurie prabangūs automobilių modeliai turi specialius ekranus ant priekinio stiklo, kurie yra pagaminami būtent priklijuojant specialias plėveles. To 15 proc. tamsumo pakanka, kad žemėlapiai ar kliūties informacija pasirodytų ekrane. Taip automobilių stiklai tampa ir išmaniaisiais ekranais. Laikas parodys, ar bus sukurti lietimui jautrūs automobilių stiklai.

Akivaizdu viena – nekreipiant dėmesio į stiklus ir nesirūpinant jais, pasekmės gali būti tragiškos.