Tarptautinė audito ir konsultacijų bendrovė Deloitte atliko Vidurio Europos regiono įmonių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) apklausą 11-oje šalių, kurioje dalyvavo 411 respondentų iš Lietuvos, Latvijos, Bulgarijos, Kroatijos, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos.
Viena pagrindinių tyrimo išvadų yra ta, kad visų Vidurio Europos šalių vyriausybės turėtų sudaryti sąlygas įmonėms lengviau suprasti taisykles, nustatančias, kurioms veiklos rūšims gali būti skiriamos MTEP subsidijos ir mokesčių lengvatos. Aiškiai to neapibrėžiant, itin daug regiono įmonių nepajėgs visiškai išnaudoti turimo potencialo. Tyrimo rezultatai rodo, jog beveik trečdalis (32 proc.) apklausoje dalyvavusių įmonių šiuo metu aiškumo trūkumą įvardija kaip didžiausią problemą, su kuria susiduria Vidurio Europos MTEP paramos sistema.
Deloitte partneris Luděk Hanáček teigia: „Vykdomi tyrimai rodo, jog stiprios ekonomikos šalyse į MTEP sritį investuojamas reikšmingai didesnis procentas BVP. Santykinai pigios darbo jėgos Vidurio Europoje privalumas tam tikra apimtimi yra atsveriamas kur kas mažesnėmis išlaidomis MTEP veiklai regione. Tikimės, kad šių problemų akcentavimas paragins valdžios institucijas įgyvendinti pokyčius, kurie skatintų investicijas į MTEP.“
Atlikus Lietuvos įmonių apklausą paaiškėjo, kad svarbiausi veiksniai, lemsiantys įmonių apsisprendimą investuoti į MTEP netolimoje ateityje (1-2 metai) yra susiję su kvalifikuotų ir patyrusių specialistų prieinamumu ir galimybėmis pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis bei bendradarbiauti su universitetais bei tyrimų centrais. Net 75 proc. respondentų, kurie bendradarbiavo su trečiosiomis šalimis, įgyvendindami MTEP projektus, teigė, jog ši partnerystė akivaizdžiai prisidėjo prie projektų sėkmės.
Aktyviai į MTEP veiklą įsitraukusios Lietuvos įmonės yra linkusios glaudžiai bendradarbiauti su institucijomis, turinčiomis pakankamus plėtros šaltinius, pavyzdžiui, aukštojo mokslo įstaigomis ar viešais bei privačiais tyrimų centrais. Pasak apklausos dalyvių, kai kurioms programoms partnerystė su šiomis institucijomis dažnai yra vienintelis būdas sulaukti projektų finansavimo.
Kaip ir visame Vidurio Europos regione, Lietuvoje dauguma apklaustų įmonių planuoja didinti MTEP išlaidas tiek netolimoje ateityje (1-2 metai), tiek ir ilgalaikėje perspektyvoje (3-5 metai).
38 proc. apklaustų Lietuvos įmonių reinvestavo daugiau nei 10 proc. savo metinių pajamų į MTEP veiklą, o 24 proc. – mažiau nei 1 proc. metinių pajamų į inovatyvias veiklas. Panašiai kaip ir praėjusiais metais, tik 14 proc. respondentų prognozuoja, kad jų įmonė skirs mažiau investicijų MTEP veiklai per artimiausius 1-2 metus ir tik 3 proc. teigia, kad įmonės mažiau lėšų skirs MTEP veiklai 3-5 metų laikotarpiu.
Lyginant su 2014 m. MTEP tyrimo rezultatais, šiemet Lietuvos įmonių atstovai akivaizdžiai daugiau žinojo apie MTEP lengvatas (ypač mokestines) bei būdus, kaip šiomis lengvatomis pasinaudoti. Paaiškėjo, kad daugiau respondentų yra susipažinę su mokestinėmis lengvatomis nei su kitomis MTEP lengvatomis. Tačiau pagrindinis trikdis, lemiantis negausų paraiškų teikimą kitoms MTEP lengvatoms gauti Lietuvoje, vis dar yra aiškumo dėl rizikos valdymo, įmonių tinkamumo ir prieinamumo stoka. Trečdalis apklaustųjų Lietuvos įmonių nesinaudoja MTEP lengvatomis dėl to, kad nėra tinkamai susipažinusios su informacija apie lengvatas. Pasak apklausos respondentų, Lietuvos valstybinės institucijos ir/ar privatūs konsultantai turėtų imtis dar ryžtingesnių veiksmų informuojant Lietuvos įmones apie galimybes gauti finansavimą ar mokestines lengvatas. Beveik pusė įmonių, žinančių apie MTEP lengvatas, neteikia paraiškų, kadangi paraiškų teikimo procedūros reikalauja išteklių ir atitinkamos kompetencijos.
Šių metų tyrimo rezultatai rodo, jog Lietuvos įmonės yra daug geriau susipažinusios su MTEP rezultatų apsaugos faktu. Dauguma respondentų teigė, jog naudoja kelias priemones, siekdami apsaugoti MTEP projektų rezultatus, intelektinę nuosavybę ir praktines žinias. Net 86 proc. apklaustųjų šiam tikslui naudoja bendrovių paslapčių politiką, 48 proc. – prekės ženklą, o trečdalis pasitelkia patentus ir pramoninį dizainą. Prieš metus 25 proc. Lietuvos įmonių teigė, jog nenaudoja jokių apsaugos priemonių.
