Gera infrastruktūra, pridėtinę vertę kuriančios paslaugos ir patogios muitinės procedūros yra svarbūs faktoriai. Į juos reikia atsižvelgti vietos mastu ir platesniame kontekste, diskutuojant apie Europos ir Azijos transporto jungtį. Baltijos šalys privalo turėti tai omenyje per Trečiojo Azijos ir Europos (ASEM) transporto ministrų susitikimą, vykstantį šią savaitę Rygoje.
Nekyla abejonių, kad geležinkelio jungtis tarp Rytų ir Vakarų yra strategiškai svarbi. Tačiau mes turime ieškoti galimybių geriau išnaudoti šią jungtį. Šiandien kroviniai iš Azijos į Europą ir iš Europos į Aziją gabenami nevienodu mastu. Mes importuojame kur kas daugiau iš Rytų, nei eksportuojame iš Vakarų. Dėl šios priežasties neįmanoma subalansuoti srautų, o tai neigiamai veikia kainas, taikomas klientams. Pirmiausia, mes turime gabenti kuo daugiau krovinių, o kai turėsime galimybę reguliariai važinėti visiškai pakrautais traukiniais, tada galėsime mažinti kainas. Taip pat laukiama, kol bus įrengti geri terminalai ir atsiras galimybė tinkamai administruoti srautus abiejose transporto jungties pusėse, – tada visas procesas paspartės, taps patikimesnis ir bus lengviau numatyti įvairias situacijas. Po to mes galėsime sumažinti kainas ir konkuruoti su laivybos linijomis.
Konkurencingumas yra laikomas svarbiu aspektu gabenant krovinius iš Azijos ir į ją. Siekdamos tapti konkurencingesnės, įmonės turi apgalvoti, kaip jos galėtų užtikrinti savo paslaugų pridėtinę vertę. Pavyzdžiui, vertėtų apsvarstyti, kaip įtikinti klientą įgyvendinti paskutinį gamybos etapą šalyje, įkurti surinkimo gamyklų ir t. t. Gabenti krovinius per Baltijos šalis gali būti neįdomu Azijos gamintojui, kuris turi galimybę prekes pervežti per Baltarusiją, Ukrainą arba gabenti jas jūra. Štai čia pridėtinė vertė vaidina svarbų vaidmenį, siekiant pritraukti kuo daugiau krovinių.
Klientai nesirenka geležinkelio ir dėl kitos aplinkybės – dažnai klientai, ypač gamintojai, organizuoja savo gamybos procesus, atsižvelgdami į krovinių gabenimo jūrų transportu trukmę. Pavyzdžiui, Lietuvos gamintojui prireikia maždaug 50 dienų, kad nugabentų savo krovinius į Kiniją jūra. Jei mes siūlome jam paslaugą pristatyti krovinius geležinkelio transportu per 20 dienų, jis turi pradėti kitaip planuoti gamybą ir žaliavas. Taigi, stambesniam gamintojui užtruks pakeisti gamybos ciklą, be to, tai jam kainuos nemažai pinigų, todėl permainos turėtų būti vertos tokių pastangų. Klientai renkasi ekonomiškai protingiausią ir jiems tinkamiausią sprendimą, kurį visada privaloma apsvarstyti.
Kartu nereikėtų pamiršti, kad labai svarbu, sukurti gerą infrastruktūrą. Jei kalbėtume apie terminalus ir sąlygas, aplinka verslui galėtų būti palankesnė. Prijungti uostus prie infrastruktūros yra vienas svarbiausių dalykų. Taip pat reikšminga pagerinti sausumos kelius, ypač tuos, kurie sieja pasienio postus į Rusiją su pagrindiniu keliu, jungiančiu Baltijos šalių sostines.
Dar lieka daug neatsakytų klausimų, susijusių su tuo, kaip gabenimas geležinkeliu teisiškai interpretuojamas skirtingose šalyse. Tai turi būti aptarta tarptautiniu mastu. Pervežant prekes, skirtingose šalyse naudojama skirtinga būtinoji dokumentacija. Ji vis dar pateikiama popieriniu formatu, nors gyvename skaitmeniniame amžiuje. Europos ir Azijos tranzitiniame koridoriuje galioja Europos, NVS šalių, galiausiai Kinijos įstatymai. Turi būti užtikrinama, kad vyktų sklandūs informacijos ir duomenų mainai. Išduodamas dokumentas turi būti pripažįstamas susijusiose šalyse ir privalo būti pateikiamas skaitmeniniu formatu, kad jame būtų patogu atlikti pakeitimus, jei jų prireiktų. Deja, kol kas tai neįmanoma. Visa tai privalo užtikrinti atsakingos institucijos, taip pat turi būti surastas būdas šias pertvarkas įgyvendinti paprasčiau, greičiau ir patikimiau. Tai turėtų padėti mums įtikinti klientus daugiau krovinių gabenti geležinkeliais.
Logistikoje ir teikiant tranzito paslaugas, kaip ir realizuojant bet kokią kitą veiklą, labai svarbu tinkamai išreklamuoti savo šalį ir infrastruktūrą. Vyriausybė bei įmonės šiuo klausimu turi veikti aktyviau ir labiau stengtis. Azijos ir Europos (ASEM) transporto ministrų susitikimas yra puiki proga imtis veiksmų ir pristatyti savo galimybes.
Komentarą parengė „GEFCO Baltic“ direktorius Martynas Keršys
