Tarptautinė audito ir verslo konsultacijų įmonė Deloitte atliko Vidurio Europos regiono bankų būklės tyrimą ir paskelbė rezultatus ataskaitoje „Vidurio Europos bankų sektoriaus perspektyva. Bankų būklė gerėja“.
Remiantis tyrimo rezultatais, pagrindinė išvada yra ta, kad skirtumas tarp Vidurio Europos regiono šiaurinių ir pietinių valstybių bankų sektorių rezultatų išlieka akivaizdus. Tačiau tiek šiaurinių, tiek pietinių valstybių bankų sektorių būklė akivaizdžiai gerėja dėl augančio bendrovių pasitikėjimo, kuris padidėjo paspartėjus BVP augimui (nuo vidutiniškai 1,1 proc. visoje Vidurio Europoje 2013 m. iki 2,5 proc. šiemet ir iki 3,0 proc.–3,5 proc. 2015–2016 m.).
Ataskaitoje analizuojami dešimties pagrindinių bankų rezultatai ir perspektyvos kiekvienoje iš aštuonių Vidurio Europos valstybių: Čekijos, Kroatijos, Lenkijos ir Slovakijos bankai analizuojami kaip šiaurinio Vidurio Europos regiono atstovai, o Bulgarijos, Vengrijos, Rumunijos ir Slovėnijos bankai – kaip pietinio regiono atstovai).
„Pagal mūsų ataskaitos rezultatus galima daryti išvadą, kad praėjus šešeriems metams po finansų krizės pagaliau galime teigti, kad Vidurio Europos bankų sektoriaus perspektyva visame regione yra teigiama“, – akcentuoja strateginių konsultacijų finansinių paslaugų sektoriui vyriausiasis partneris Vidurio Europoje Grzegorz Cimochowski.
Apie Deloitte
Deloitte yra vadinamos Deloitte Touche Tohmatsu Limited, Jungtinės Karalystės ribotos atsakomybės bendrovės, ir grupei priklausančios bendrovės narės („DTTL“). Kiekviena DTTL narė yra atskiras ir nepriklausomas juridinis asmuo. DTTL (dar vadinama „Deloitte Global“) pati savaime paslaugų neteikia. Daugiau informacijos apie DTTL ir jos bendroves nares galite rasti www.deloitte.com/lt/apie.
Deloitte teikia audito, mokesčių, finansų ir verslo konsultacijų paslaugas privačioms bendrovėms, veikiančioms įvairiose srityse bei valstybinėms institucijoms 150 šalių visame pasaulyje. Tarptautinis Deloitte bendrovių tinklas ir ilgametė patirtis vietinėse rinkose suteikia klientams daugiau galimybių efektyviai siekti tikslų, kad ir kur jie vykdytų savo veiklą. Daugiau kaip 200 000 Deloitte ekspertų visada stengiasi užtikrinti aukščiausią paslaugų kokybę ir tapti profesionalumo standartu visose srityse, kuriose veikia.
Ši teigiama perspektyva užfiksuota nepaisant besitęsiančių makroekonominių iššūkių, tokių kaip išliekantis pažeidžiamumas euro zonoje ir nestabili padėtis Ukrainoje, dėl kurių Vidurio Europos ekonominė perspektyva neseniai pablogėjo. Nepaisant to, Deloitte finansinių paslaugų sektoriaus vadovas Mark MacRae teigia, kad „lūkesčiai šiam regionui tebėra teigiami“.
Ataskaitos išvados atskleidžia skirtingas šiaurinių ir pietinių bankų pozicijas turto kokybės ir augimo, paskolų ir pajamų augimo, išlaidų/pajamų santykio ir pelningumo atžvilgiu. Iš šių veiksnių, anot ataskaitos autorių, dvi pagrindinės varomosios jėgos, kurios aiškiausiai išryškina pagrindinius dviejų greičių skirtumus tarp šiaurės ir pietų, yra turto kokybė ir paskolų augimas. Šie veiksniai savo ruožtu daro įtaką bankų pelningumo lygiams ir jų ateities strategijoms.
Šiaurinėse valstybėse turto kokybė yra labai stipri, blogų paskolų (angl. k. non–performing loans, NPL) rodikliai mažėja, o išlaidų rizika žema. Kita vertus, pietuose blogų paskolų rodikliai didėja, tačiau jiems ir esamai didelei išlaidų rizikai netrukus prognozuojama mažėjimo tendencija, kuri paspartės 2015 ir 2016 m.
Be to, paskolų augimas šiaurinėje dalyja spartėja, ypač geri Slovakijos rodikliai, jie auga ir Lenkijoje. Paskolų apimtys ir toliau mažėja pietuose, ten Vengrijos ir Rumunijos rodiklis šiemet pasieks žemiausią lygį ir nustos smukti, po jos 2015 m. seks Slovėnija ir Kroatija.
Šių tendencijų įtaka pelningumui – iš esmės stabili perspektyva šiaurėje ir būsimas pagerėjimas pietuose – vertinama kaip teigiama. Po 6,4 proc. nuosmukio 2012 m. regioninė nuosavo kapitalo grąža turėtų padidėti nuo 3,9 proc. 2013 m. iki 5 proc. šiemet ir 8,1–8,7 proc. 2015–2016 m.
Ataskaitoje daroma išvada, kad bankams regiono šiaurėje ir pietuose reikės akivaizdžiai skirtingų strategijų, padėsiančių judėti į priekį. Šiaurėje didžiausias dėmesys bus skiriamas klientų skaičiaus augimui, todėl didesni bankai susitelks į klientų išlaikymą, o mažesni žaidėjai prioritetą skirs klientų pritraukimui. Šiaurės valstybių bankams taip pat reikia veiksmingų strategijų, orientuotų į besikeičiantį klientų elgesį, jos turi optimizuoti skirtingus kanalus su nauja technologija ir analitika. Kryžminiai pardavimai taip pat bus prioritetas žemesnės maržos bankų aplinkoje.
Pietuose bankams reikia susikoncentruoti į savo blogų paskolų valdymą, taikant griežtesnes procedūras. Restruktūrizacija taip pat vaidins svarbų vaidmenį, nes pietinių valstybių bankai siekia kompensuoti silpną pajamų augimą, mažindami išlaidas optimizuojant platinimą, tobulinant procesus ir nutraukiant nepagrindinę veiklą.
Konsolidavimas yra dar vienas svarbus veiksnys, darantis poveikį regiono bankams; prognozuojama, kad jis tęsis ir net paspartės 2015 m. ir vėliau. Anot Grzegorz Cimochowski, susijungimų ir įsigijimų veikla praeityje buvo daugiausia sutelkta į šiaurę ir ypač Lenkiją, tačiau dabar ši koncentracija gali pajudėti į pietus stabilizuojant turto kokybę ir atgaunant pelningumą. Tai gali lemti tolesnius Pietų valstybėse esančių bankų veiklos tobulinimus. „Mūsų tyrimas rodo, kad dydis ir kritinė masė yra labai svarbūs norint pasiekti pelningumą“, – tęsė ekspertas. „Bankai, kurie turi didesnę nei 5 proc. rinkos dalį, paprastai yra daug pelningesni nei užimantys mažesnę dalį. Manome, kad pasauliniai bankai, užimantys stiprias pozicijas Vidurio Europoje, bus atviresni konsolidavimui, o pietuose pastebimai atsiranda galimų sandorių kanalas“, – pridūrė p. Cimochowski.
