Trečiadienį Europos Parlamentas pareiškė nesutinkąs su Europos Vadovų Tarybos siūlomu 2014-2020 m. ES biudžetu, tačiau esąs pasirengęs toliau dėl jo derėtis.
Parlamentas „atmeta minėtą susitarimą tokį, koks jis dabar yra, kadangi jame neatsispindi Parlamento numatyti prioritetai ir susirūpinimą keliantys klausimai bei neatsižvelgiama į Lisabonos sutartyje numatytą Parlamento vaidmenį ir kompetencijas”, – sakoma rezoliucijoje. Europarlamentarai mano, kad šio susitarimo „negalima bus priimti, jei nebus įvykdytos tam tikros esminės sąlygos”.
EP susirūpinęs dėl vėluojančių mokėjimų, kurie kelia pavojų sėkmingam Erasmus, Pamatinės mokslinių tyrimų programos, Europos socialinio fondo remiamų projektų ir kitų programų įgyvendinimui. Parlamentas reikalauja, kad dar iki derybų pabaigos būtų apmokėti visi 2012 m. mokėjimų prašymai bei įsipareigota iki šių metų pabaigos apmokėti visas 2013 m. teisines prievoles. EP „griežtai prieštarauja tokiai finansinei programai, dėl kurios galėtų atsirasti struktūrinis ES biudžeto deficitas”, ko neleidžia ES teisė.
EP rezoliucija Parlamento derybininkams suteikia stiprų mandatą užtikrinti, kad 2014–2020 m. ES ilgalaikis biudžetas būtų pakankamai lankstus ir leistų optimaliai panaudoti išteklius. Europarlamentarai ragina įpusėjus minėtam atlikti ilgalaikio biudžeto peržiūrą. Tai suteiktų galimybę naujai išrinktam Europos Parlamentui ir naujajai Europos Komisijai pritaikyti biudžetą prie naujų poreikių. Parlamentas taip pat ragina ES biudžeto pajamas formuoti iš nuosavų išteklių.
Neformaliose EP, Tarybos ir Komisijos derybose turės būti suderintas 2014–2020 m. ES biudžeto, dar vadinamo daugiamete finansine programa, reglamentas, kuriam vėliau reikės Parlamento pritarimo. Kartu EP derėsis dėl atskirų ES programų. Jei iki 2014 m. nebus pasiektas susitarimas dėl ilgalaikio ES biudžeto, bus taikomos 2013 m. numatytos biudžeto ribos, pakoreguotos pagal infliaciją.
Penkių Parlamento frakcijų parengtai rezoliucijai pritarė 506 EP nariai, nepritarė 161, o susilaikė 23.
Europos Parlamentas siekia teisingesnės žemės ūkio politikos
Aplinkosaugos priemonės turi tapti privalomos naujoje ES žemės ūkio politikoje, o esami išmokų žemdirbiams skirtumai ES šalyse tūri būti greičiau mažinami. Tai sakoma trečiadienį Europos Parlamento patvirtintoje rezoliucijoje, kuri suteikė mandatą Parlamento deryboms su ES šalių ministrais.
Europos Parlamentas siūlo šiek tiek greičiau mažinti tiesioginių išmokų ES valstybių žemdirbiams skirtumus nei numatyta Europos Komisijos pasiūlyme. Nė vienos valstybės žemdirbio gaunamos išmokos neturėtų būti mažesnės nei 65 proc. ES vidurkio, įsitikinę europarlamentarai.
EP siūlo, kad jaunieji ūkininkai galėtų gauti ketvirtadaliu daugiau tiesioginių išmokų už ne didesnį kaip 100 ha plotą, o ES valstybės galėtų skirti daugiau pinigų smulkiesiems ūkininkams. Kartu Parlamentas parėmė Komisijos siūlymą apriboti tiesioginių išmokų dydį ūkiui iki 300 tūkst. eurų ir stipriai sumažinti išmokas tiems žemdirbiams, kurie gauna didesnes nei 150 tūkst. eurų išmokas. Šie apribojimai nebūtų taikomi kooperatyvams, kurie perskirsto išmokas savo nariams.
Kartu EP nariai siekia, kad 30 proc. ES valstybei skiriamų tiesioginių išmokų turi būti susieta su aplinkosaugos priemonėmis: pasėlių įvairinimu, esamų daugiamečių pievų, ganyklų ir ekologinių vietovių išlaikymu. Šios priemonės turėtų būti taikomos lanksčiai ir priklausyti nuo ūkio dydžio; mažesniems nei 10 ha ūkiams jos neturi būti privalomos, pažymi EP.
Europarlamentarai nepritaria siūlymams pratęsti 2015 m. besibaigiančią pieno kvotų sistemą, tačiau siūlo mažiausiai tris mėnesius teikti paramą tiems pieno gamintojams, kurie savanoriškai sumažino gamybą bent 5 proc. Savo ruožtu jie siekia išlaikyti cukraus gamybos kvotas po 2015 m., kad ūkininkai geriau pasirengtų cukraus rinkos liberalizavimui, numatytam 2020 m.
EP taip pat siūlo numatyti, kokios rūšies žemės savininkai neturėtų gauti šios paramos, nebent jie įrodytų, kad ūkininkavimas yra esminė jų pajamų dalis. Tarp tokių būtų oro uostai bei sporto klubai. ES valstybės galėtų šį sąrašą papildyti.
Patvirtintas mandatas leidžia Parlamentui jau kovo pabaigoje pradėti derybas su ES Taryba dėl būsimosios ES žemės ūkio politikos. Europos Parlamentas pirmąkart istorijoje turės tas pačias galias kaip ir Taryba spręsti dėl ES žemės ūkio politikos reformos.
Lietuvoje išrinktų europarlamentarų nuomonės. Rolandas Paksas (Laisvės ir demokratijos Europa) teigė: „Žemės ūkio politika naujuoju laikotarpiu privalėtų turėti gerokai daugiau drąsaus gaivaus vėjo ir daugiau teisingumo. Reikėtų drąsiai keisti politiką, kad ji būtų vienodai teisinga ir naujųjų šalių narių žemdirbių atžvilgiu. Tiesioginių išmokų lygis ES turi būti nustatomas vadovaujantis objektyviais kriterijais, kurie užtikrintų paramos lygio skaidrumą ir sąžiningą konkurenciją. Ir nors, kaip čia buvo minėta, įvyko dešimtys posėdžių, šimtai pakeitimų, labai gaila, kad siekis nustatyti teisingesnį tiesioginės paramos paskirstymą tarp valstybių narių vis dar lieka neįgyvendintas. Siūlomi metodika bei pereinamieji laikotarpiai verčia manyti, kad dar kurį laiką gali būti toleruojama neteisybė tokių valstybių kaip Lietuva atžvilgiu.”
Zigmantas Balčytis (Socialistai ir demokratai) kalbėjo: „Esu vienas iš Baltijos valstybių atstovų ir todėl taip pat aiškiai noriu pasikartoti, kad mes esame labai nepatenkinti tuo pateiktu pasiūlymu, kuris iš esmės buvo labai blogas dar 2007–2013 m. Mūsų žemdirbiai buvo priversti, kai kurie netgi dėl tam tikros tuo metu neteisingos žemės ūkio politikos, atsisakyti tiesioginių išmokų arba atsisakyti žemės ūkio veiklos. Ir šiandien turime didžiulius emigracijos ir migracijos srautus. Todėl aš tikiuosi, gerbiamas Komisare, kad Jūs suprasite mūsų problemą ir iš tikrųjų vienodinimas prasidės dar 2014 m. Ir todėl bendras turbūt mūsų visų tikslas, kad 2019 m. nė viena valstybė narė negautų mažesnių išmokas negu 75 proc. ES vidurkis.”
Vilija Blinkevičiūtė (Socialistai ir demokratai) bei Valdemar Tomaševski (Europos konservatoriai ir reformistai) taip pat paragino sumažinti tiesioginių išmokų skirtumus.
EP siūlo 2014 m. Lietuvoje rinkti 11 europarlamentarų
Pagal Lisabonos sutartį 2014 m. turi būti renkamas 751 Europos Parlamento narys. Atsižvelgiant į šią ribą bei šiemet numatytą Kroatijos prisijungimą prie ES, trečiadienį Europos Parlamentas pasiūlė kitąmet dvylikoje ES šalių rinkti vienu europarlamentaru mažiau. Jeigu tam vieningai pritars Europos Vadovų Taryba, Lietuvoje bus renkama 11 EP narių – vienu mažiau negu iki šiol.
Šiuo metu Europos Parlamentą sudaro 754 nariai, o liepos 1 d., kai ES nare taps Kroatija, jų padaugės iki 766. Kadangi Lisabonos sutartis įpareigoja 2014 m. rinkti 751 europarlamentarą, 15 vietų reikės atsisakyti.
Kitai Parlamento kadencijai numatomos vietos turėtų būti paskirstytos „pagal pragmatiškai taikomus objektyvius kriterijus“, teigiama trečiadienį priimtoje rezoliucijoje, kuriai pritarė 536 EP nariai, nepritarė 11, o susilaikė 44. Europarlamentarai siūlo užtikrinti, kad „nė viena valstybė narė neprarastų daugiau kaip vienos vietos“, o skirstant vietas būtų atsižvelgta į demografinius pokyčius.
EP siūlo dvylikoje ES valstybių – Austrijoje, Airijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Graikijoje, Kroatijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Portugalijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje – 2014 m. rinkti vienu europarlamentaru mažiau nei iki šiol. Be to, trijų vietų turėtų netekti Vokietija, nes Lisabonos sutartis neleidžia vienos šalies delegacijai turėti daugiau kaip 96 vietas (Vokietijai šiuo metu skirtos 99 vietos).
„Jei būtume norėję turėti sklandžią progresiją nuo mažiausios iki didžiausios ES valstybės, būtų reikėję atsižvelgti į tai, kokiam skaičiui gyventojų atstovauja vienas europarlamentaras, o tai reikštų radikalesnį siūlymą – kai kurios ES valstybės gautų papildomai vietų, o kai kurios kitos prarastų daugiau kaip vieną vietą. Bet ar realu tikėtis, kad tokį radikalų siūlymą paremtų Parlamentas ar Taryba?“ – klausė EP pranešėjas Rafal Trzaskowski (Europos liaudies partija, Lenkija). „Šis sprendimas – geriausias iš netobuliausių“, – pridūrė kitas EP pranešėjas Roberto Gualtieri (Socialistai ir demokratai, Italija).
EP nariai siūlo ruošiantis dar vėlesniems 2019 m. rinkimams dėl mandatų perskirstymo nuspręsti iš anksto, pakoregavus ES sutartis. Parlamentas įsipareigojo iki 2015 m. pabaigos pasiūlyti skaidrią ir objektyvią EP narių vietų paskirstymo sistemą. Konkretus kiekvienoje šalyje renkamų europarlamentarų skaičius būtų nustatomas įvertinus ES valstybių bei jų gyventojų skaičiaus pasikeitimus. Kartu siūloma sudaryti galimybę rinkti dalį EP narių iš bendro tarptautinio sąrašo.
Dėl EP mandatų perskirstymo vienbalsį sprendimą turės priimti Europos Vadovų Taryba. Jis įsigalios tik Parlamentui jam formaliai pritarus. Kiti Europos Parlamento rinkimai turėtų vykti 2014 m. gegužės pabaigoje.
