Investuotojo Nerijaus Dagilio valdomo „Hermis Capital” kontroliuotos įmonės „Vilniaus Vingis” bankrotas primena 90-uosius, kai daugelis smulkiųjų akcininkų nesuprato, kodėl išnyko jiems priklausantis turtas. Analitikų teigimu, priimant racionalius sprendimus, „Vilniaus Vingio” galimybės bankrutuoti buvo itin menkos. 2009 metų pabaigoje gamybinės veiklos jau nebevykdantis ir skolų neturintis „Vilniaus Vingis” pagrindiniam akcininkui „Hermis Capital” buvo paskolinęs 38,6 mln. litų. Tačiau 2010 metų gegužę sprendimas dėl „Vilniaus Vingio” likvidavimo ir lėšų investuotojams išmokėjimo buvo atšauktas ir pasirinktas alternatyvus kelias – sumažinti įstatinį kapitalą ir išmokėti akcininkams 34,4 mln. litų. „Tačiau laisvos lėšos, kaip manoma, pasiekė tik pagrindinį akcininką, tuo tarpu smulkiesiems akcininkams pinigai nepervesti”, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius. Pasak jo, tokie veiksmai greičiausiai pažeidė Akcinių bendrovių įstatymą ir gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Įdomu, kad akcininkų sprendimu „Vilniaus Vingis” pakeitė pavadinimą į „Unikalios investicijos”, o buveinės adresą iš sostinės perkėlė į Kauną. „Panašu, kad „unikalios” investicijos bendrovė nerado, o pavadinimo ir adreso keitimas skirtas tik tam, kad smulkiesiems akcininkams kiltų mažiau klausimų”, – sakė T. Pilipavičius. Kauno apygardos teismas 2011 metų vasarį iškėlė „Vilniaus Vingiui” bankroto bylą. Įmonė kreditoriams, iš kurių dalį sudaro smulkieji akcininkai, liko skolinga apie 1,7 mln. litų. „Į asociaciją pastaruoju metu kreipiasi pavieniai „Vilniaus Vingio” akcininkai, kurie liko nesupratę, kokia schema buvo pritaikyta, siekiant paversti jų turtą beverčiu. Akcininkai, manę, kad didelių verslo grupių valdomos įmonės taip banaliai nebankrutuoja, priversti gūžčioti pečiais ir klausti – negi 90-ieji sugrįžo”, – sakė T. Pilipavičius. 2010 metų pradžioje „Hermis Capital” turėjo įsipareigojimų bankams, o didžiąją dalį turto („Kitron”, „Geonaftos” akcijas) realizavo tik pastaruoju metu. Vertybinių popierių komisija yra pateikusi kreipimąsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą dėl galimai neteisėtų veiksmų priimant sprendimus, susijusius su laisvų lėšų išmokėjimu. „Tikimės, kad prokuratūra pateiks atsakymą į klausimą „kur dingo pinigai?” ir imsis atitinkamų veiksmų galimai prasikaltusiųjų atžvilgiu”, – sakė T. Pilipavičius. Investuotojų asociacija taip pat tikisi teisėsaugos institucijų atsakymo, kaip ir kokiu būdu galėjo būti priimtas sprendimas pagrindiniam „Vilniaus Vingio” akcininkui išmokėti lėšas, gautas sumažinus bendrovės įstatinį kapitalą, jei tai sukėlė bendrovės bankrotą (Baudžiamojo kodekso 209 str.) bei kodėl bendrovės lėšos buvo paskirtos tik pagrindiniam akcininkui išmokėti ir neaiškios kilmės įsipareigojimams vykdyti, tokiu būdu pažeidžiant smulkiųjų „Vilniaus Vingio” akcininkų teisę gauti savo dalį proporcingai jų turėtų akcijų nominalių verčių sumai (Baudžiamojo kodekso 208 str.).
