95 proc. penkių didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų žino apie miesto stebėjimo sistemas Lietuvoje ir vertina jas itin palankiai. Taip rodo intelektualių inžinerinių sprendimų lyderės „Fima” inicijuoto tyrimo apie miesto stebėjimo sistemų patrauklumą Lietuvos gyventojams rezultatai. Kalbintų gyventojų nuomone sistemos padeda ištirti įvairius pažeidimus (81 proc. pritarimą teiginiui įvertino 7-10 balų iš 10 galimų), didina saugumą mieste (77 proc.) bei stabdo nusikalstamumą (72 proc.). Analizuojant miesto padengimą stebėjimo sistemomis, 71 proc. respondentų mano, kad sistemos aprėptis galėtų būti didesnė ir išsako poreikį ją plėsti. Gyventojų nuomone pirmiausiai kameros turėtų būti diegiamos prie mokyklų ir darželių (57 proc.), nuo vandalų kenčiančiose teritorijose (55 proc.), požeminėse perėjose (51 proc.) bei judraus eismo teritorijose (50 proc.). „Remiantis užsienio praktika, kamerų aprėptis turėtų būti žymiai didesnė. Be to, labai svarbu ne tik pats kamerų tinklas, bet ir tai, kaip organizuojamas stebėjimas, reagavimas į įvykius. Todėl svarbi visa priemonių visuma ir darni veikimo sistema”, – sakė Vilniaus ir Klaipėdos miestų stebėjimo sistemas įrengusios ir prižiūrinčios inžinerinių sprendimų bendrovės „Fima” apsaugos sprendimų departamento direktorius Giedrius Zaicevas. Anot jo, organizuojant stebėjimą yra labai svarbios ne tik pačios kameros, bet ir specializuota programinė įranga, kurios šiuolaikinės galimybės labai palengvintų policijos darbą. Jos pagalba kamerų vaizdus stebintys darbuotojai būtų operatyviai informuojami apie, pavyzdžiui, įtartinai lūkuriuojančius asmenis, paliktus daiktus, dingusius objektus ir pan. Už bet kokių saugumo priemonių, taip pat ir vaizdo kamerų, diegimą pasisako ir Lietuvos policija. „Daugelio Vakarų Europos ir pasaulio šalių patirtis rodo, kad vaizdo kamerų efektyvumas didelis, ne veltui daugelyje šalių jomis „nusėtos” visos didžiųjų miestų centrinės gatvės, sankryžos, greitkeliai, kitos pavojingos vietos”, – sako Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus viršininko pavaduotojas Ramūnas Matonis. Pasak jo, Lietuvoje vaizdo kamerų dar sąlyginai nedaug, todėl policija pasisakytų už vaizdo kamerų tinklo plėtrą. Taip pat, pasak pareigūno, labai svarbi ir kamerų vaizdo kokybė, kas palengvintų nusikaltimų ar kitų pažeidimų tyrimą. Vilniuje ir Klaipėdoje dalis „Fima” įrengtų kamerų yra valdomos nuotoliniu būdu iš vaizdo stebėjimo centro. Jas galima pasukti 360 laipsnių kampu ir iki keliasdešimties kartų priartinti vaizdą. Sutemus kameros automatiškai persijungia į naktinio matymo režimą. Jos taip pat yra atsparios blogoms oro sąlygoms, o įrengta signalizacijos sistema stebėjimo centrui automatiškai praneša apie galimus įrangos pažeidimus. Pirmosios vaizdo stebėjimo kameros Vilniaus mieste buvo įrengtos dar 2002 metais ir šiuo metu miestą stebi 112 vaizdo kamerų. Klaipėdoje stebėjimo sistema baigta diegti 2009 metų pradžioje ir dabar miestą stebi 57 kameros. Joms įrengti buvo parinktos tokios miestų vietos, kuriose reikalingas padidintas saugumas, t.y. turistų gausiai lankomos vietos, požeminės perėjos, netoli populiarių klubų ar barų, taip pat ten, kur fiksuojamas didesnis nusikalstamumas arba reikalinga apsauga vertingiems miestų objektams. Kameros padeda ne tik stebėti miesto saugumą, bet ir atskleisti nusikaltimus. Vien Vilniuje 2010 metais kamerų pagalba buvo užfiksuoti 1480 pažeidimo faktai ir sulaikyti 2022 asmenys. Tuo tarpu Klaipėdoje 2010 metais užfiksuoti 694 pažeidimo faktai ir sulaikyti 1328 asmenys. Tyrimas taip pat atskleidė, kad gyventojai nesibaimina dėl nuolatinio kamerų stebėjimo viešoje erdvėje ir net 73 proc. respondentų atsakė, kad tai nežeidžia jų teisių į privatumą.
