Draudimo bendrovės „PZU Lietuva” duomenys rodo, kad gaisrai dažniau įsiplieskia individualiuose namuose negu butuose – du iš trijų gaisrų įvyksta namuose. Ugniagesių teigimu, vidutiniškai gaisras namą pasiglemžia per pusvalandį. Ugniagesių skaičiavimais, medinis namo stogas sugriūva maždaug po 15-20 minučių laisvo degimo, o visas namas, jei negesinama, iki pamatų gali sudegti maždaug per pusvalandį. „PZU Lietuva” ekspertų skaičiavimais, vidutinė Lietuvoje draudžiamo namo vertė yra 360 000 Lt – toks turtas gali būti sunaikintas per 20-30 minučių. „PZU Lietuva” Žalų departamento direktorius Modestas Žilionis teigia, kad ugnis kasmet šalies gyventojams atneša daugiausiai nuostolių. Nors gaisrai 2010 m. sudarė tik 6 proc. draudžiamųjų įvykių, jų nuostoliams atlyginti skirta 48 proc. visų išmokų. Per pirmąjį šių metų ketvirtį bendrovė savo klientams, nukentėjusiems nuo gaisro, jau išmokėjo daugiau nei milijoną litų. Priklausomai nuo žalos dydžio klientams išmokama nuo kelių šimtų iki kelių šimtų tūkstančių litų. Individualiuose namuose užsiplieskęs gaisras dažnai pastebimas gerokai vėliau nei daugiabutyje, tad ugnis spėja padaryt daugiau žalos. Paprastai ugniagesiai į įvykio vietą mieste atvyksta per 5–10 minučių nuo iškvietimo, o kaimo vietovėje, priklausomai nuo atstumo iki įvykio vietos, – per 5–20 minučių. „Gaisras yra viena pikčiausių grėsmių – neretai ugnis sunaikina visą turtą, žmogus pasijunta praradęs savo gyvenimo pamatą. Šių metų kovą mūsų bendrovė klientui išmokėjo daugiau kaip 255 tūkst. litų sudegusiam namui atsatyti Panevėžio rajone. Ugnis snaikino pastatą, jame buvusį turtą, net šeimininkų dokumentus”, – pasakojo „PZU Lietuva” Žalų departamento direktorius Modestas Žilionis. Ekspertas pabrėžė, kad namo šeimininkui draudimas apmokės ir vienerių metų būsto nuomą, kol namas bus atstatytas, bei išlaidas įvykio vietai sutvarkyti. Namo šeimininkas per metus mokėjo 283 Lt draudimo įmoką. „Mūsų patirtis rodo, kad tokios prevencinės priemonės, kaip laiku valomi kaminai, išlaikyti tinkami atstumai nuo kamino iki medinių konstrukcijų, tvarkinga elektros instaliacija žymiai sumažina draudžiamųjų įvykių, kurių priežastis yra ugnis, riziką”, – sakė M. Žilionis. Žalų ekspertas atkreipė dėmesį ir į žaibosaugą – ši priemonė apsaugo ne tik nuo žaibo sukelto gaisro, bet ir nuo įtampos perkrovų, kurios sugadina buitinius prietaisus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per keturis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 5554 gaisrai, liepsnose ir dūmuose žuvo 69 žmonės, o 106 gyventojai patyrė traumas. Pernai Lietuvoje kilo 12 191 gaisras, kuriame žuvo 233 žmonės, dar 215 gyventojų sužeista. Departamento statistika liudija, kad daugiausiai gaisrų kyla dėl neatsargaus pačių žmonių elgesio ir blogai įrengtos ar eksploatuojamos elektros įrangos, krosnių, židinių, dūmtraukių ir kitos namų įrangos. Ugniagesių teigimu, nemažai privačių namų Lietuvoje yra seni, juose yra atgyvenusi elektros instaliacija, susidėvėjusios, tinkamai neprižiūrėtos krosnys – būtent tai dažniausiai ir tampa gaisrų priežastimis. Artėjant šiltajam metų laikotarpiui, ugniagesiai ragina gyventojus, ypač išvykstančius iš namų ilgesniam laikui, išjungti elektros prietaisus. Patariama namuose įrengti dūmų ir karščio detektorius, kurie garsu įspėtų namo gyventojus ar kaimynus apie nelaimę. „PZU Lietuva” per pirmąjį šių metų ketvirtį yra išmokėjusi 16,4 mln. litų, iš jų – 2,1 mln. nuostoliams žmonių ir įmonių turtui atlyginti.
