Julius Majauskas Brangstantis kuras, tuštėjantys autobusai ir vis reiklesni keleiviai – tai problemos, su kuriomis susiduria vežėjai. Įmonės, besirūpinančios keleivių pervežimu viešuoju transportu, priverstos ieškoti vis efektyvesnių būdų, kaip mažesnėmis sąnaudomis uždirbti kuo daugiau. Klimpsta į skolas Prieš dvejus metus nuo 5 iki 19 proc. padidėjęs pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir akcizo tarifas smarkiai padidino vežėjų išlaidas. Ir tai privertė ieškoti būdų sumažinti nuostolius. Vienas populiariausių būdų: branginti bilietų kainas, retinti tvarkaraščius, trumpinti maršrutus, siekiant kuo mažesnėmis sąnaudomis pervežti kuo daugiau keleivių ir gauti didesnes pajamas. Teko mažinti ir viešojo transporto įmonėse dirbančių žmonių atlyginimus. Šįmet situacija mažai pasikeitė – vežėjai ir toliau dirba varijuodami ties išnykimo riba. Nuostolingi, bet visuomenei būtini maršrutai aptarnaujami pelningų sąskaita. O prigrūstose transporto priemonėse važinėjantys miestiečiai stebisi palyginti brangia ir nepatogia kelione. Konkurentai trina delnais Nusivylę autobusų ir troleibusų parkų teikiama paslaugos kokybe, keleiviai linksta naudotis privačių vežėjų autobusais ar maršrutiniais taksi paslauga. Bet pastariesiems tenka nusivilti – privatiems vežėjams keleiviai rūpi dar mažiau, mat trūksta informacijos apie eismo tvarkaraščius. Situacija pagerėjo tik pastarąjį pusmetį, kai internete ir stotelėse atsirado Vilniaus privačių vežėjų, keleivius aptarnaujančių autobusais, tvarkaraščiai. Maždaug prieš 15 metų Lietuvoje išpopuliarėję maršrutiniai taksi tapo alternatyviu viešuoju transportu, o jo keleiviai – aktyvūs protestuotojai prieš tuometinį nustekentą ir prastos būklės valstybinį transportą. Senos ir nuolat gedusios transporto priemonės, reti tvarkaraščiai ir nepatogūs maršrutai buvo puiki dirva mikroautobusų vairuotojams – pastarieji vežė greitai, ilgais maršrutais ir dažnai. Šiandien maršrutiniai taksi labai lėtai, bet išstumiami iš rinkos: keleiviai nepatenkinti savivaldybių sprendimu pabrangintais kelionės bilietais, techniškai netvarkingais, nepatogiais mikroautobusais, nemandagiais vairuotojais, nesaugiu vairavimu. Dalis keleivių persėdo į nuosavus automobilius, kiti grįžta į savivaldybių kontroliuojamų vežėjų transportą dėl atnaujinamų autobusų ir troleibusų parkų, diegiamų informacinių technologijų. Tačiau vežėjai tuo neskuba džiaugtis. Bilietai ir toliau brangsta Per dvejus metus beveik 2 litais už litrą pabrangęs kuras keleiviams gerų naujienų neatneša. Neskubančios optimizuoti savo veiklos keleivių pervežimo įmonės griebiasi paprasčiausio būdo – bilietų branginimo. O apie tvarkaraščių peržiūrėjimą, maršrutų sujungimą, administracijos darbuotojų skaičiaus mažinimą ir nepriklausomą auditą kalbų negirdėti. Šių metų balandžio mėnesį „Kautra” iki 5 proc. padidinusi kelionės bilietų kainas buvo pirmoji, o jos pėdomis prieš pat Velykas pasekė ir „Toks”. Keleiviai jaučiasi įsižeidę, mat nedidėjant pajamoms, pastarieji nebeturi už ką įsigyti vis brangstančių bilietų. O keleivių pervežimo veikla užsiimančios įmonės, jausdamos per mažą konkurenciją, bilietų kainų mažinti neskuba. Čia koją kiša ir degalų kainų augimo tendencija, kuri išliks ir ateinančiais metais, mat pasaulyje pamažu senka pagrindinės benzino ir dyzelinio kuro žaliavos – naftos – atsargos. Senais metodais dirbančios įmonės, nors ir investuojančios į keleivių aptarnavimo kokybę, vis tik užmiršta pasirūpinti savo veiklos optimizavimu. O gal fiktyviai vengia skaidriomis akimis pažvelgti į piniginius srautus įmonėje? Juk sakyti, kad veikla yra nuostolinga lengviau, negu dirbti, siekiant sumažinti paslaugos kainą.
