SGD terminalo statyba vienoje iš Baltijos šalių gali sustiprinti konkurenciją tarp suskystintų gamtinių ir vamzdynais importuojamų dujų bei taip sumažinti dujų kainas, teigia „Latvenergo” ekspertai. Taip galima teigti ir remiantis britų rinkos patirtimi, kur dujų kainos gerokai mažesnės, lyginant su Lenkija ir Baltijos šalimis. „15% Latvijos dujų tarifo sudaro šalies dujų tiekimo sistemos, dujų infrastruktūros paslaugos, o likusią dalį (85%)– dujų pirkimo kaštai. Jeigu dujų pirkimo kaštus būtų galima sumažinti bent 10%, tai būtų nemaža ekonomija, pateisinanti SGD terminalo statybą. Šis projektas padėtų ne tik diversifikuoti gamtinių dujų importą, bet taip pat ir pritraukti investicijų į Baltijos regiono plėtrą”, – sako „Latvenergo” plėtros direktorius Oleg Linkevičs. Remiantis suskystintų gamtinių dujų kainomis daugiausia šio produkto importuojančiose Europos šalyse (D. Britanija, Belgija, Ispanija) bei lyginant 2010 m. gamtinių dujų kainas Latvijoje (importas iš Rusijos) su pakartotinio dujinimo gamtinių dujų kainomis, skaičiavimai rodo, kad per žiemą (sausis-vasaris ir spalis-gruodis) Rusijos gamtinių dujų kainos turėtų būti beveik vienodos pakartotinio dujinimo gamtinių dujų kainoms. Tuo tarpu vasaros periodu (balandis – rugsėjis), Rusijos gamtinių dujų kaina turėtų būti maždaug 25-30% didesnė už pakartotinio dujinimo gamtinių dujų kainas. Reikėtų pastebėti, kad būtent vasaros mėnesiais gamtinės dujos yra kaupiamos Inčukalnio požeminėje dujų saugykloje, bei, esant poreikiui, tiekiamos Lietuvai ir Estijai. Tai reiškia, kad jeigu vasaros periodu Latvijoje būtų SGD terminalas, susietas su bendrovės „Latvijos dujos” dujotiekio infrastruktūra, esant laisvai gamtinių dujų rinkai dujų pirkėjai rinktųsi pakartotinio dujinimo gamtines dujas, nes jos vasaros periodu pigesnės. Šios pakartotinio dujinimo gamtinės dujos būtų parduodamos klientams visose Baltijos šalyse, taip pat šį produktą būtų galima kaupti Inčukalnio dujų saugykloje žiemos vartojimui. O. Linkevičs: „Vertų pastebėti, kad ne visada SGD buvo konkurencingos gamtinėms dujoms. Rinkos kainos keičiasi. Tam tikru metu SGD gali kainuoti daugiau, kartais ši kaina – mažesnė. Atsargiai vertinant šio alternatyvaus energijos šaltinio plėtrą bei rolę energijos tiekimui, galima prognozuoti, kad SGD gali užimti mažiausiai trečdalį dujų importo Baltijos rinkoje. Būtų logiška, jeigu gamtinių dujų kaina prekybos sistemoje (biržoje) būtų bent iš dalies susijusi su elektros energijos rinkos kainomis elektros biržoje „Nordpool” Baltijos kainų segmente. Kiti faktoriai, kurie gali paveikti gamtinių dujų kainas būtų paklausa (tiek energijos, tiek pramonės), galimybė naudoti Inčukalnio požeminę dujų saugyklą, taip pat – elektros kainos.” O. Linkevičs mano, kad dėl daugiau nei kitose Baltijos šalyse išvystytos Latvijos gamtinių dujų tiekimo infrastruktūros su požemine dujų saugykla, bei todėl santykinai mažesnės būsimos investicijos į dujų infrastruktūrą, dujų biržą bei SGD terminalą būtų logiškiau kurti Latvijoje, taip užtikrinant tiekimą visoje Baltijos šalių rinkoje.
