Darbo rinka XXI amžiuje: ar įmanoma suderinti lankstumą ir apsaugą?

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje vykstančioje konferencijoje daugiau kaip 40 mokslininkų iš 16 valstybių diskutuoja apie darbo teisės ateitį Europoje. Tarptautinę mokslinę konferenciją „Darbo rinka XXI amžiuje: saugumo ir lankstumo beieškant” surengė Lietuvos darbo teisės ir socialinės apsaugos draugija ir savo 370 metų įsteigimo jubiliejų švenčiantis Vilniaus universiteto Teisės fakultetas. Konferencijoje analizuojama, kaip ekonominė ir finansų krizė įtakojo darbo rinkos teisinį reguliavimą skirtingose valstybėse. Kaip teigia vienas iš konferencijos organizatorių, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prodekanas Tomas Davulis, dėl tampraus su darbo teise susijusių kaštų ir konkurencingumo ryšio darbo rinkos politika sunkmečio sąlygomis buvo suvokta ne tik kaip socialinis, tačiau ir ekonominis ar net fiskalinis instrumentas. Jei valiutos devalvacija yra negalima, tai panašių rezultatų galima pabandyti pasiekti per darbo teisės „devalvaciją” – darbo santykių liberalizavimą, t.y. silpninant darbuotojų apsaugą darbo teisėje. Šią logiką įsisąmoninę politikai ypač Rytų Europoje ėmėsi tikslingų priemonių vietos darbdavių ekonominiam konkurencingumui didinti mažinant darbo jėgos kaštus. Tuo pačiu teigiama, kad tos pačios priemonės yra skirtos užimtumo didinimui, bedarbystės mažinimui. Tarptautinė lyginamoji analizė parodė, kad Lietuvos bandymai pasiekti lankstumo liberalizuojant darbo santykius buvo tik iš dalies sėkmingi. Lankstumas darbo laiko apskaitos srityje (nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimai, leidžiantys darbdaviams laisviau įvesti suminę darbo laiko apskaitą) neatperka praleistų galimybių išsaugoti darbo vietas. Susikoncentravęs į ginčus dėl darbo sutarties nutraukimo liberalizavimo, Lietuvos įstatymų leidėjas nesekė užsienio valstybių pavyzdžiu saugoti darbo vietas – įvesti dalinę darbo dieną ir dalinę bedarbio pašalpą, subsidijuoti ir skatinti darbdavių išlaidas darbuotojų kvalifikacijos tvarumui palaikyti, įvesti naujas ir plėtoti esamas lankstaus darbo formas. Pagal dalyvių iš užsienio skaičių ir atstovavimą – tai vienas reikšmingiausių mokslinių darbo teisės renginių šiais metais visoje Rytų ir Vidurio Europoje. Konferencijos pranešimai išleisti atskiru leidiniu.