Kaip išsigelbėti nuo bankroto?

Ekonomikos nuosmūkis negailestingai atsijoja verslus, nesugebančius prisitaikyti prie pasikeitusių išorinės aplinkos sąlygų. Per pastaruosius porą metų nuvilnijusi bankrotų banga praretino verslininkų gretas, tačiau tikri nugalėtojai nesustoja ties pirmu pralaimėjimu, o įvertinę klaidas ruošiasi naujo verslo pradžiai. Kaupti patirtį iš savo padarytų klaidų gali tekti labai ilgai. Todėl verta domėtis kitų įmonių jau sukaupta patirtimi, analizuoti dažniausiai pasitaikančias įmonių valdymo klaidas ir jų nekartoti. Lietuvoje Šiuo metu Lietuvoje yra apie 3670 įmonių, kurioms vykdomos bankroto procedūros. Daugiausia šių procedūrų vykdoma Vilniaus (1374 įm.), Kauno (767 įm.) ir Klaipėdos (532 įm.) apskrityse. Pasaulyje Internete galima rasti įvairiausios informacijos apie verslo įmonių veiklos nesėkmes užsienio šalyse. Štai Jungtinėse Amerikos Valstijose apie 60 proc. visų naujų verslų žlunga per pirmuosius penkerius metus ir tik 15-20 proc. naujų verslų išlieka, išplėtoja veiklą. Kai kuriuose šaltiniuose antraštės „šaukia”, kad apskritai 9 iš 10 verslų pasmerkti kada nors žlugti. Kiek šie skaičiai pagrįsti? Skotas Šeinas (angl. Scott Shane), Case Western Reserve universiteto verslo studijų profesorius, siekdamas patikrinti šiuos skaičius, ėmėsi tyrimo, kuris truko ištisą dešimtmetį. Nuo 1992 iki 2002 metų buvo stebimos JAV kompanijos, įkurtos 1992 metais. Profesorius S.Šeinas savo knygoje „Verslumo iliuzijos: brangiai kainuojantys mitai, kuriais gyvena verslininkai, investuotojai ir politikai” (angl. Illusions of Entrepreneurship: The Costly Myths that Entrepreneurs, Investors, and Policy Makers Live By) atskleidžia tyrimo rezultatus – pirmuosius metus sėkmingai įveikė 75 proc. naujai įkurtų verslų, antraisiais veiklos metais įmonių liko jau tik 64 proc., trečiaisias – 56 proc. Penkių metukų jubiliejaus sulaukė mažiau nei pusė įmonių (45 proc.), na o po dešimties metų sėkmingai vykdančių veiklą įmonių liko 29 proc. Reikia pastebėti, kad didžiausią žlugimo riziką įmonės patiria pirmaisiais savo veiklos metais, tačiau ji ženkliai sumažėja peržengus penkių metų veiklos barjerą. Kaip užtikrinti verslo ilgaamžiškumą? Verslo žlugimas Lietuvoje tapo įprastu rinkos ekonomikos reiškiniu, sukeliančiu daug neigiamų padarinių ne tik pačiai įmonei, bet ir valstybei bei visuomenei. Norint to išvengti, kiekvienam verslininkui praverstų žinoti, į kokias valdymo sritis reikia atkreipti ypatingą dėmesį siekiant užtikrinti įmonės veiklos ilgaamžiškumą. Dažniausiai įvardijamos smulkaus verslo žlugimo priežastys yra menki verslo valdymo įgūdžiai, silpnas finansų srities išmanymas, nepakankamas dėmesys marketingui. Neabejotinai priežasčių yra daug daugiau. Keletą svarbiausių verta paanalizuoti atskirai: 1. Įsitikinimai. Jūs pradedate verslą dėl neteisingų priežasčių, nes galvojate, kad verslas padės užsidirbti labai daug pinigų, arba turėsite daug laisvo laiko, kurį galėsite skirti šeimai. Geresnius šansus turi tie, kurie pradeda verslą iš aistros ir meilės savo veiklai ir turi tvirtus įsitikinimus, paremtus žiniomis ir tyrimais, kad jų produktas ar paslauga atitiks realius rinkos poreikius. 2. Valdymas. Daugelis verslo ataskaitų kaip pagrindinę žlugimo priežastį nurodo prastą valdymą. Naujai „iškeptiems” verslininkams dažnai trūksta verslo valdymo patirties tokiose srityse kaip finansai, pirkimai, pardavimai, gamyba, darbuotojų samda ir vadovavimas jiems. Jeigu verslininkas neatpažįsta, kokiose valdymo srityse jis nėra stiprus ir laiku nesikreipia pagalbos, gali greitai susidurti su sunkumais. Sėkmingas vadovas kartu yra ir puikus lyderis, kuris sukuria produktyvumą skatinančią aplinką. Jis turi gebėti pasamdyti kompetentingus darbuotojus, juos apmokyti ir deleguoti užduotis. Geras vadovas taip pat turi pasižymėti strateginiu mąstymu, gebėti viziją paversti tikrove, priimti pokyčius ir atrasti naujas galimybes ateityje.