Lietuvos ekonomika iššoko iš duobės gan greitai – atsigavimas vis akivaizdesnis, tačiau be investicijų į našumą, aukštą pridėtinę vertę, augimas nebus tvarus ir ilgalaikis. Lietuvos ekonomiką veža eksporto traukinys, vidaus paklausa atsigauna palengva, o NT rinkoje – vis dar ankstus rytas”, – teigia Violeta Klyvienė, Danske banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims. Antrojo 2010-ųjų metų pusmečio rezultatai parodė, kad ekonomikos atsigavimas pernai buvo spartesnis nei tikėtasi. Paskutinį 2010-ųjų metų ketvirtį BVP augimas paspartėjo iki 4,6 proc., tačiau pagrindinės priežastys – tos pačios. Tai įspūdingi eksporto rezultatai ir palengva atsigaunanti vidaus paklausa. Nekilnojamojo turto rinkoje vyksta stabilizavimosi procesas. Bankų kreditavimo politika darosi mažiau konservatyvi ir konkurencija šioje srityje pamažu stiprėja, tačiau apie spartų NT atsigavimą kalbėti dar anksti. Mes stebime rinką, reaguojame į jos signalus ir esame pasiruošę skolinti vartotojams, tačiau skolinsime racionaliam pirkėjui ir skolinsime atsakingai. Nors tamsiausias metas jau praėjo, dabar NT rinkoje – ankstus rytas ir nebus imamasi jokių dirbtinų priemonių pabudinti ją anksčiau laiko. Šios rinkos vystymosi potencialas išlieka didelis, nes daug žmonių gyvena senuose būstuose, o renovacijos procesas stringa, tačiau spartesnį paklausos atsigavimą sunku prognozuoti dėl sudėtingos namų ūkių padėties. Nepaisant itin gerų paskutinio ketvirčio rodiklių, Danske bankas nekeičia augimo prognozių. Šiais metais tikimės, kad BVP išaugs apie 3,6 proc. Augimą lems eksportas. Šių metų sausį jis augo 13,5 proc. Metinės eksporto augimo prognozės – apie 14,3 proc., taigi dar šiek tiek didesnės nei šių metų pirmo mėnesio. Pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių augimo tendencijos išliks ypatingai palankios šiais metais. Rusijos ir Lenkijos BVP augimas turėtų paspartėti iki 4,7 – 4,8 proc. Augimo lyderė euro zonoje išliks ir Vokietija (2,7 proc.). Pastarosios tendencijos bent jau kol kas leidžia tikėtis spartaus eksporto augimo ir šiais metais. Vidaus paklausos atsigavimas 2010 m. buvo spartesnis, nei mes prognozavome, tačiau tai susiję su investicijų pagausėjimu valstybiniame sektoriuje. Šiais metais tikimės spartesnio privačių investicijų atsigavimo (iki 17,8 proc.). Didėjantis gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis sukuria prielaidas spartesniam investicijų paklausos augimui. Sveikesnis šiais metais bus ir bankinis sektorius, o tai taip pat leidžia prognozuoti didesnį augimą. Visgi reikia įvertinti ir tą faktą, kad sparčius augimo tempus lems žemos bazės efektas. Vartojimo augimo tendencijos praėjusiais metais buvo blankios, tai nulėmė aukštas nedarbo lygis bei mažėjęs darbo užmokestis. Šiais metais pirmą kartą po pastarųjų dviejų metų neigiamų tendencijų, prognozuojamas darbo užmokesčio augimas – 1,3 proc, taip pat tikimės tvaresnių vartojimo augimo tendencijų (3,3 proc.), tačiau optimizmą mažina sudėtinga darbo rinkos padėtis. Nedarbas pradėjo mažėti ir šios tendencijos tęsis toliau, tačiau mes tik šiek tiek mažiname nedarbo prognozes šiems metams – nuo sausio mėn. prognozuoto 16,5 proc. iki 15,9 proc. Nedarbas – vienas didžiausių Europos Sąjungoje, tad tai išliks vienu didžiausiu ekonomikos iššūkiu ir šiemet. Darbo rinkoje formuojasi nepalankios tendencijos, kai ima didėti atotrūkis tarp darbo jėgos pasiūlos ir paklausos. Tai neturėtų stebinti, nes didžiausias bedarbių skaičius atėjo iš statybos sektoriaus, o paklausa darbo jėgai formuojasi gamybiniame sektoriuje, orientuotame į eksportą. Tam dažniausiai reikia aukštesnės kvalifikacijos užimtųjų. Taigi, nedarbo mažėjimo tendencijos priklausys ir nuo bedarbių sugebėjimo persikvalifikuoti.
