Šiandien Vilniaus apygardos administracinis teismas pradeda nagrinėti pirmąją bylą, kurioje skundžiamas Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kanclerio sprendimas, užkirtęs kelią žaliosios energetikos projektų vystymui ir daugiau nei 200 mln. litų Europos Sąjungos (ES) paramos įsisavinimui. Savo teises apginti teisme siekia daugiau nei 70 pareiškėjų, ketinusių statyti ar renovuoti vėjo, vandens ar saulės jėgaines. 2009-ųjų metų rugpjūtį Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija saulės, vėjo ir vandens jėgainių statybą ir renovaciją priskyrė prie remtinos veiklos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai” ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos”. Pasak pareiškėjų, tuo metu ministerijos pareigūnai visomis išgalėmis skatino pasinaudoti Europos Sąjungos parama, vystant žaliosios energijos projektus. Remiantis 2009-2010 metais parengtais projektais, buvo numatytos didelės investicijos į Lietuvos kaimą, kurios būtų padėjusios ne tik sukurti naujas darbo vietas bei kelti regionų ekonomiką, tačiau kartu būtų rimtas žingsnis, siekiant įgyvendinti Lietuvos vyriausybės strategiją iki 2020-ųjų metų 23 proc. visos mūsų šalyje sunaudojamos elektros energijos pagaminti iš atsinaujinančių išteklių. Tačiau praėjusių metų spalio pradžioje ŽŪM ir jai pavaldi Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA) atmetė beveik 200 projektų, pagal kuriuos buvo planuojama statyti arba renovuoti vėjo, vandens ar saulės jėgaines Lietuvos kaimo vietovėse. Projektų atmetimas motyvuotas tuo, jog negalima prognozuoti elektros energijos supirkimo kainų penkerių metų laikotarpiui, todėl neįmanoma nustatyti projektų ekonominio gyvybingumo. Vienos iš paramos negavusių bendrovių UAB „Kriaunų malūnas plius” atstovas Ričardas Pagirys sako, kad paskatinti valdininkų optimizmo, daugelis žmonių suskubo rengti paraiškų, tikėdamiesi gauti ES paramą. „Mūsų neįtikino formali projektų atmetimo priežastis, todėl ŽŪM kanclerės sprendimas buvo apskųstas teismui. Po šio žingsnio atsirado galimybė susipažinti su paraiškos vertinimo dokumentais. Pamatėme, kad du NMA projektų vertintojai paraišką pripažino tinkama paramai gauti. Gerai projekto perspektyvą įvertino ir nepriklausomas energetikos ekspertas. Tačiau kažkokia komisija, apie kurios buvimą niekas nėra girdėjęs, nusprendė, jog energetikos projektai nėra ekonomiškai atsiperkantys. Tikimės teisme įrodyti, kad mūsų projektas vertas ES paramos”, – sako R. Pagirys. Ieškovams vilties suteikia, jog kiek anksčiau Administracinių ginčų komisija nusprendė, esą ŽŪM sprendimas neskirti ES paramos pareiškėjams, norėjusiems vystyti žaliosios energetikos projektus, prieštarauja teisės normoms ir faktinėms aplinkybėms.
