Ūkininkų ūkių, žemės ūkio bendrovių, kitų žemės ūkio produktų gamintojų dalyvavimas kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) veikloje – tai jų stiprėjimo, tvirto ir patikimo veikimo rinkose pagrindas. Kooperacija yra tas galingas įrankis, kurį ūkininkai, žemės ūkio bendrovės turi patys savo rankose. Rengiant, tobulinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (Programa), taip pat valstybės pagalbos priemones, rasta galimybių skatinti kooperaciją ir remti kooperatyvus, panaudojant tiek ir ES lėšas, tiek ir šalies biudžeto lėšas. Šiuo metu paramos teikimo kooperatyvams pagrindus sudaro investicinė parama, kuriai naudojamos ES bei šalies biudžeto lėšos, ir valstybės pagalba, teikiama vien tik iš šalies biudžeto lėšų. Investicinė parama yra skirta kooperatyvų veiklai plėtoti, jai modernizuoti, o valstybės pagalba – kooperatyvų įsikūrimui ir veiklos pradžiai skatinti. Investicinės paramos teikimo dabartiniame etape aktualumą padiktavo kooperatinio judėjimo, vykstančio iš apačios, raida. Atkūrus nepriklausomybę, ilgą laiką nebuvo vieningo, bendro ir kryptingo žemdirbių organizacijų veikimo, nukreipto kooperacijos plėtros link. Pasekmė – privatizavimo metu žemdirbių įsigytos žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonių, taip pat žemės ūkio paslaugų teikimo įmonių akcijos išleistos iš savo pačių rankų. Tokia privatizavimo baigtis, atskyrusi žemdirbius nuo jų dalyvavimo žemės ūkio produkcijos perdirbimo ir paslaugų teikimo įmonių valdyme, tapo rimtu kliuviniu kooperatiniam judėjimui ir lėmė investicinės paramos teikimo kooperatyvų veiklos plėtrai skatinti būtinumą. Kooperacijos plėtrai, skatinant investicijas, remti skirtos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos I krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas” priemonės „Žemės ūkio produkcijos perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas” (pirmoji veiklos sritis „Žemės ūkio produkcijos perdirbimas ir rinkodara”), „Žemės ūkio valdų modernizavimas” (antroji ir trečioji veiklos sritys), kuriose kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) numatyti prioritetai. 2007–2013 metų programiniu laikotarpiu, skirtingai nei ankstesniais programiniais laikotarpiais (Bendrasis programavimo dokumentas, SAPARD, kt.), prioritetai taikomi ne visiems kooperatyvams, o tik tiems, kurie yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvais. Tai, kad 2008 metais pripažinimas yra suteiktas 48-iems, o šiais, 2009 metais – 55-iems kooperatyvams, leidžia manyti, kad jie planuoja aktyviai dalyvauti minėtose Programos priemonėse. Prioritetai ir reikalavimai Prioritetų, taikomų kooperatyvams, svarbą stiprina šiose priemonėse jiems numatyti ypatumai. Jie parinkti atsižvelgiant į atitinkamos priemonės specifiką. Programos priemonės „Žemės ūkio produkcijos perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas” pirmosios veiklos srities „Žemės ūkio produkcijos perdirbimas ir rinkodara” įgyvendinimo taisyklėse, (Žin. 2007, Nr. 121-4976) kaip vienas iš specialiųjų tinkamumo kriterijų greta kitų nustatytas ir šis – pajamos iš žemės ūkio produktų perdirbimo ar rinkodaros 2 metus iki paramos paraiškos pateikimo turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų įmonės pajamų. Tačiau, siekiant spartinti žemdirbių kooperacijos plėtrą, taisyklėmis kartu nustatyta, kad šis tinkamumo kriterijus netaikomas kooperatyvams, kurie iki paramos paraiškos pateikimo yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvais. Taip pat pažymėtina, kad šios priemonės įgyvendinimo taisyklės, nustatydamos, kad parama nebus skiriama miltų, kruopų naujų gamybinių vienetų statybai (kūrimui), kartu nustato, kad šie apribojimai netaikomi kooperatyvams, o nustatydamos, kad parama nebus skiriama naujų mėsos ir pieno perdirbimo įmonių, skerdyklų statybai, kartu nustato, kad šie apribojimai netaikomi pieno kooperatyvams. Minėtomis taisyklėmis taip pat nustatyta, kad kooperatyvams, pripažintiems žemės ūkio kooperatyvais, taikomi pirmumo kriterijai.
