Siekiant gerinti superkamo pieno kokybę, Žemės ūkio ministerijoje spalio 15 d. įvykusiame Pieno tarybos posėdyje nutarta griežtinti žaliavinio pieno supirkimo ir kokybės tyrimo sistemą bei didinti gamintojų ir supirkėjų atsakomybę už pieno kokybę. Rusijos rinka – svarbi Pirmiausia posėdyje buvo aptarta ES rinkos organizavimo priemonių įtaka Lietuvos pieno perdirbimo įmonių veiklai ir pieno supirkimo kainoms. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Alberto Gabšio teigimu, pagrindinės rinkos organizavimo priemonės, skatinančios tiek gamybą, tiek darančios įtaką žaliavinio pieno kainų lygiui yra eksporto subsidijos ir intervenciniai pirkimai. Išanalizavę turimus duomenis, instituto mokslininkai padarė išvadą, kad šios priemonės neturėjo ryškios įtakos nei pieno supirkimo kainoms, nei pieno perdirbimo monių veiklai. Pieno taryboje akcentuota, kad Lietuvos vidaus rinka nepajėgi suvartoti tiek pieno produktų, kiek pagaminama, todėl eksportas yra vienas iš šalies pieno sektoriaus išlikimo garantų. Aptariant pieno produktų eksporto į trečiąsias šalis galimybes, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas pabrėžė, kad Lietuvai eksporto atžvilgiu pačios svarbiausios yra ES šalys ir Rusija. V.Paulauskas, vardindamas eksportuotojams keliamus reikalavimus, atkreipė dėmesį į skirtumus tarp ES ir Rusijos veterinarijos sertifikatų. „Šiandien visos šalys ieško būdų savo rinkai ir vietiniams gamintojams apsaugoti. Rusijos pasirinktas kelias – sugriežtinti produktų kokybės reikalavimai, tam pasitelkiant jautresnius tetraciklino pieno produktuose vertinimo testus ir nustatant leistiną 0 proc. šio antibiotiko ribą. Kadangi Rusija yra svarbi mūsų šaliai rinka, todėl ir mes griežtiname pieno kokybės kontrolę – nuo spalio 1 d. išvežama produkcija tikrinama tais metodais, kuriais tikrina ir Rusija”, – sakė V.Paulauskas. Jis atkreipė dėmesį į dar vieną opią problemą: tiesiai į ūkius atvažiuojantys asmenys siūlo pirkti neaiškios kilmės antibiotikų, kurie gyvuliams gydyti naudojami nesikonsultuojant su veterinarijos specialistais. Prašo valstybės paramos Pieno tarybos posėdyje buvo daug diskutuojama dėl lietuviško pieno kokybės. Lietuvos pieno ūkių asociacijos narys Sigitas Japertas atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į šiuo metu ypač aktualią problemą – karvių tešmens uždegimų (mastitų) paplitimą. Pasak S.Japerto, vertinant pieno ūkius, juose nustatoma nuo 5 iki 85 proc. sergančių karvių. Dažnai jos nėra laiku gydomos, pieno rodikliai slepiami, falsifikuojami mėginiai. Mastitai pridaro didelės ekonominės žalos: būtent jie kalti dėl 60–70 proc. visų nuostolių, ūkininkų patiriamų dėl karvių ligų. Deja, kai kurie ūkininkai negali mažinti karvių bandos, nes to neleidžia prisiimti įsipareigojimai gaunant paramą iš ES, vykdant investicinius projektus. „Pasiekėme tokį mastą, kad vien su ūkininkų pinigais nebeišsiversime. Gerinant karvių sveikatingumą ir atnaujinant bandas, reikalinga ir valstybės pagalba”, – padėtį charakterizavo S.Japertas. Tarybos posėdyje buvo pritarta siūlymui, kad Žemės ūkio ministerija sudarytų darbo grupę ilgalaikei karvių sergamumo mastitu mažinimo ir pieno kokybės gerinimo programai parengti bei ieškotų galimų finansavimo šaltinių.
