Sunkmetis skatina lietuvius savo lėšomis įgyti naujas profesijas

Sunki ekonominė šalies padėtis, specialistų teigimu, pakeitė ir Lietuvos darbo rinkos dalyvių elgesį – pastebėta, kad vis daugiau žmonių naują specialybę įgyja savo lėšomis. Tai parodė šalies Darbo rinkos mokymų centrų (DRMC) duomenys, kuriuose per pirmąjį šių metų pusmetį savo lėšomis įgyti naują specialybę skirtinguose miestuose norą pareiškė vidutiniškai 50 proc. daugiau žmonių nei per 2008 m. atitinkamą laikotarpį. „Tai, kad vis daugiau asmenų specialybę siekia įgyti savo lėšomis, tiesiogiai atspindi pasikeitusią šalies darbo rinkos situaciją. Iš vienos pusės – dėl sunkios ekonominės padėties Lietuvos darbo biržos bei privačių kompanijų skiriamų lėšų bedarbių ar esamų darbuotojų kvalifikacijos kėlimui ar perkvalifikavimui nebepakanka. Kita vertus, dėl padidėjusios konkurencijos darbdaviai kelia vis didesnius reikalavimus, o naujos profesijos įgijimas gali suteikti galimybę lengviau įsidarbinti, dėl to žmonės linkę į tai investuoti patys”, – teigia Lietuvos tęstinio mokymo centrų asociacijos vadovas Mindaugas Dėlkus. Pasak M. Dėlkaus, dabartiniams bedarbiams įgyti naują profesiją arba persikvalifikuoti yra vienas efektyviausių sprendimų, siekiant sėkmingai išsilaikyti darbo rinkoje. Per pirmąjį 2009 m. pusmetį Darbo rinkos mokymų centruose vyrai savo lėšomis dažniausiai siekė įgyti tokias specialybes kaip įvairiausių kategorijų transporto priemonių vairuotojai, santechnikai, metalų suvirintojo ir pjaustytojo elektra bei dujomis specialybės. Moterys savo lėšas investavo grožio srities specialybėms įgyti: dekoratyvinės kosmetikos, manikiūro, pedikiūro specialistės, plataus profilio kirpėjos. Taip pat išliko populiarūs kompiuterinio raštingumo ir apskaitininko kursai. „Išaugęs žmonių, norinčių įgyti naują profesiją savo lėšomis, skaičius rodo, kad darbo rinkoje formuojasi darbą praradusių ar jį ketinančių keisti žmonių grupė, kuri yra linkusi vertinti ilgalaikes karjeros galimybes bei prisiimti atsakomybę už savo ateitį. Mes savo ruožtu siekiame, kad darbuotojų pasiūla atitiktų rinkos poreikius, todėl, sudarydami savo mokymų programas ir jas tobulindami, nuolat bendradarbiaujame su darbdaviais, taip užtikrindami jiems reikalingų specialistų parengimą”, – sako Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro direktorius Mindaugas Černius. Apie darbo rinkos mokymo centrus Šiuo metu šalyje veikia 11 darbo rinkos mokymo centrų (DRMC), įsikūrusių skirtinguose Lietuvos miestuose. Jų darbą reguliuoja Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba. DRMC yra valstybės iniciatyva įkurtos, tačiau pačios save išlaikančios profesinio mokymo įstaigos suaugusiems. Pagrindinės darbo rinkos mokymo centrų veiklos kryptys – suaugusiųjų, tarp jų bedarbių bei įspėtų apie atleidimą, profesinis mokymas, perkvalifikavimas, kvalifikacijos tobulinimas. Šios paslaugos suteikia žmogui galimybę išmokti naujo amato, pakelti profesinį lygį. Mokytis priimami darbdavių ir darbo biržų siųsti asmenys, taip pat savarankiškai besikreipiantys žmonės. Darbo rinkos mokymo centrai atlieka svarbų vaidmenį mažinant nedarbą, didinant žmonių užimtumą, teikiant aukštos kokybės mokymo paslaugas, tenkinant darbo rinkos, darbdavio ir paties darbuotojo švietimo ir profesinio mokymo poreikius.