Ministerijos parengtas vaistų kainų mažinimo planas iškreipia tikrąjį vaistų rinkos vaizdą

„Vaistų kaina ir jų prieinamumas gyventojui Lietuvoje – labai aktuali problema. Nors vidutinė vaistų kaina Lietuvoje siekia 70 proc. Europos vaistų kainų vidurkio, tačiau mūsų gyventojams vis tiek tai yra per brangu, žinant, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje tesudaro apie 50 proc. Europos Sąjungos vidutinio darbo užmokesčio vidurkio”, – teigia Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorė Jūratė Kulberkienė. Nepaisant to, Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas galutinis planas, užsibrėžus tikslą sumažinti vaistų kainas, bet neišklausius ir racionaliai neįvertinus visų vaistų rinkos dalyvių argumentų, numato priemones, neadekvačias esamai rinkos situacijai, todėl tikėtina, kad ministerijos lūkesčiai sutaupyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą 50 mln. litų yra per daug optimistiniai. Nacionalinė vaistų prekybos asociacija ne kartą yra skelbusi, kad visi vaistų rinkos dalyviai turi kainos mažinimo rezervų, tačiau svarstant reguliuoti vaistų kainas, svarbu suvokti, už kokią vaisto kainos dalį atsakingi vaistų gamintojai, tiksliau – užsienio vaistų gamintojų atstovai Lietuvoje, o už kokią – Lietuvos didmenininkai ir vaistinės. Statistiškai vaistų gamintojo dalis sudaro vidutiniškai 73-92 proc. vaisto kainos, todėl akivaizdu, kad būtent čia reikėtų ieškoti pagrindinių vaisto kainos mažinimo rezervų. Lietuvoje veikia ne mažiau kaip 10 vaistinių tinklų, jie konkuruoja tarpusavyje, todėl kalbos apie vaistinių tinklų monopoliją neturi realaus pagrindo. Didelė konkurencija mažmeninėje vaistų rinkoje lemia nedidelius laisvai parduodamų vaistų antkainius vaistinėse, jau nekalbant apie kompensuojamuosius vaistus, kurių antkainiai valstybės reguliuojami ir yra daug mažesni nei kitose valstybėse. Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai ne kartą yra atkreipę visuomenės ir politikų dėmesį į tai, kad „Lietuvoje vaistų prekybos rinka veikia konkurencinėmis sąlygomis. Konkurencija vyksta ir tarp pardavėjų, ir didmenininkams derantis su vaistų gamintojais dėl nuolaidų. Lietuvoje didmeninės ir mažmeninės prekybos grandys yra integruotos, ir tai leidžia gamybininko nuolaidoms, teikiamoms vaistų didmenai, pasiekti vartotoją. Tam tikras kainos dydis, ar jos pokytis, kuris „atrodo” per didelis, nėra pagrindas įvesti kainų reguliavimą”. Jau ir dabar visos Lietuvos vaistinių bendras pelnas svyruoja apie nulį. Nacionalinė vaistų prekybos asociacija siūlo Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktajam vaistų kainų mažinimo ir prieinamumo gerinimo planui alternatyvą, kuri tinkamai įgyvendinta ne tik nedarytų žalos verslo subjektams, bet būtų daug naudingesnė ir pacientui, ir valstybei. Be to, padėtų sutaupyti apie 200 mln. PSDF biudžeto lėšų. Viena iš svarbesnių vaistų kainos mažinimo priemonių – dažniausiai parduodamų generinių vaistų įtraukimas į Kompensuojamųjų vaistų kainyną tenderio būdu, t.y. į kainyną turėtų būti įtraukiamas tik vienas vaistas to gamintojo, kuris siūlo pigiausiai ir garantuoja nenutrūkstamą vaisto tiekimą. Ši praktika sėkmingai taikoma Austrijoje. Brangius patentinius (originalius) vaistus, kurių išlaidos suryja didžiausią Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto dalį, reikėtų pripažinti monopoline preke ir jų kainos nustatymą patikėti valstybiniam reguliavimui, kad šiuo metu neproporcingai dideli farmacinių kompanijų pelnai atitiktų vidutinę Lietuvos įmonių pelno normą. Yra ir daugiau šiuo metu neišnaudotų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto dalies, skiriamos vaistams, taupymo rezervų. Pavyzdžiui, įpareigojus ligonines pirkti vaistus tiesiai iš gamintojų, aplenkiant didmenininkus, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos sumažėtų beveik 7 proc., kartu sumažėtų kasmet augančios ligoninių išlaidos vaistams. Su kitomis kainų mažinimo priemonėmis galima susipažinti ir diskutuoti Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos svetainėje www.nvpa.lt