Kuriama paramos paskolomis sistema

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), atsižvelgdama į sudėtingą finansinę-ekonominę padėtį ir sumažėjusias žemės ir maisto ūkio sektoriaus galimybes skolintis lėšų iš bankų, nuo metų pradžios aktyviai derasi su Europos Komisija, kad dalį Kaimo plėtros programos lėšų – 450 milijonų litų – būtų galima skirti lengvatinėms paskoloms (mažesnėmis palūkanomis negu rinkoje) teikti. Šios paskolos bus teikiamos tik investiciniams projektams, susijusiems su pirmine žemės ūkio produkcijos gamyba ir perdirbimu. Naujoji paramos paskolomis priemonė pradės veikti rugsėjo pradžioje. Paskolų fondo tikslai „Lietuvos žemės ūkio ministerija pirmoji iš visų Europos Sąjungos šalių ėmėsi iniciatyvos pradėti taikyti vadinamąsias finansų inžinerijos – paramos paskolomis – priemones, kuriomis iki šiol dar nesinaudojo nė viena ES narė. ŽŪM kuria Paskolų fondą (Fondas), o jo valdytoju skiria UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondą”. Fondas kuriamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) nuostatas. Fondo biudžetą sudarys Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir nacionalinio biudžeto lėšos (atitinkamai 75 ir 25 proc.)”, – naująją paramos paskolomis priemonę apibūdina ŽŪM kanclerė Dalia Miniataitė. Fondo tikslai – padidinti paskolų prieinamumą, pagerinti pareiškėjų ekonominę situaciją, greičiau ir efektyviau panaudoti KPP lėšas, plėsti paramos sklaidą, įtraukiant ir smulkiuosius gamintojus. Paskolos galės būti teikiamos tik investiciniams projektams įgyvendinti, bet ne apyvartinėms lėšoms padidinti. „Pasinaudojant finansinės inžinerijos priemonėmis, siekiama ūkininkams ir perdirbimo įmonėms sudaryti sąlygas gauti lengvatinių kreditų. Paskolų fondo lėšos galės būti naudojamos paramai paskolomis teikti pagal dvi I-osios KPP krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas” priemones – „Žemės ūkio valdų modernizavimas” bei Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas”. Pareiškėjams paskoloms gauti bus taikomi tie patys tinkamumo kriterijai ir reikalavimai, kokie yra numatyti šioms KPP priemonėms”, – paaiškina ministerijos kanclerė. Pareiškėjams sudaromos itin palankios sąlygos, nes jie gali gauti ir paramą, ir paskolą. Pastaruoju atveju iš investicinės paramos būtų atimama dėl lengvatinių palūkanų gaunama nauda. Jie taip pat gali rinktis, ar kreiptis tik investicinės paramos pagal KPP priemones, ar tik paskolos. Pagal numatomus Fondo veiklos rodiklius, paskolos galėtų būti suteiktos 1 500 žemės ūkio veiklos subjektų (ūkininkų, bendrovių ir pan.) bei 40 įmonių, užsiimančių žemės ūkio produkcijos perdirbimu. D.Miniataitė pažymi, kad pradėjus veikti Fondui, pirmiausia bus kredituojami pareiškėjai, kurių projektus Nacionalinė mokėjimo agentūra jau yra pripažinusi tinkamais finansuoti, tačiau sutartys su jais nepasirašytos dėl to, kad bankai atsisakė teikti paskolas ūkio subjektams. Šių pareiškėjų prašoma paramos suma projektams įgyvendinti – 35 mln. Lt. Paskolų trukmė ir dydis Prognozuojama, kad lėšų poreikis paskoloms pagal „Žemės ūkio valdų modernizavimo” priemonę bus didesnis, tad iš viso šiai priemonei per visą KPP laikotarpį planuojama skirti 300 mln. Lt, o „Žemės ūkio produktų perdirbimo ir pridėtinės vertės didinimo” priemonei – 150 mln. Lt. Ūkio subjektui siūloma maksimali kredito suma pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas” – 1 mln. 36 tūkst. Lt (300 tūkst. eurų), pagal priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas” – 13,8 mln. Lt (4 mln. eurų), o jei skatinama kooperacija pieno sektoriuje – iki 34,5 mln. Lt (10 mln. eurų). Kreditų trukmė iki 7-erių, o jei skatinama kooperacija pieno sektoriuje – ir iki 10 metų. Paskolos gali būti teikiamos litais ir eurais.