Vilnius, 2009 m. gegužės 27 d. Vakar „Lietuvos energijos” atstovai Energetikos ministrui Arvydui Sekmokui pristatė prieš metus pradėto elektros linijos Klaipėda-Telšiai projekto eigą. Projekto kaina – apie 117 mln. litų, planuojama, kad linijos statyba bus baigta 2013 m. pabaigoje. „Palaikau visus žingsnius skatinant šio projekto eigą. Tai strateginis, itin aktualus projektas sujungiant Baltijos ir Vakarų Europos elektros energetines sistemas ir integruojantis į Šiaurės Europos energetikos – „Nord Pool” rinką”, – sakė Energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Ministras pabrėžė, kad kitas svarbus žingsnis turi būti elektros transformatorių pastotės statyba ties elektros tinklų jungtimi su Sovetsku (Rusijos Kaliningrado sritis). Tai leistų pradėti formuoti nepriklausomą Baltijos šalių elektros energetinę sistemą. Taip pat ministras įpareigojo „Lietuvos energijos” vadovus pateikti prioritetinius projektus, kurių įgyvendinimas padėtų sukurti Baltijos šalių energetikos žiedą. „Priėmus galutinį sprendimą dėl kabelio iš Švedijos į Lietuvą, savo tinklus sustiprinti tampa itin aktualu. Šis projektas ženkliai prisideda prie šalies vidinių tinklų sujungimo žiedu bei sprendžia perdavimo tinklo patikimumo ir elektros tiekimo saugumo klausimus”, – sakė „Lietuvos energijos” vadovas Darius Masionis. Pasak jo, svarbus linijos vaidmuo sustiprinant viso vakarinės šalies dalies elektros perdavimo tinklo patikimumą, nes didžioji šiuo metu veikiančių įrenginių dalis yra pradėta eksploatuoti daugiau nei prieš 30 metų. Energetikos ministras buvo supažindintas su poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos eiga ir linijos trasos koncepcija. Iš detaliai svarstytų šešių alternatyvų atrinktos dvi, kurių ilgis yra per 90-90,5 km. Linijos eina per Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonus. Prieš savaitę PAV pristatymai baigti seniūnijose, per kurių teritorijas linija bus tiesiama. Šiuo metu laukiama suinteresuotos visuomenės atsiliepimų, pagal kuriuos trasa gali būti koreguojama. Apibendrinti visuomenės pastebėjimai birželio 12 d. bus pateikti Aplinkos ministerijai, kuri priims galutinį sprendimą dėl linijos trasos. Klaipėda-Telšiai linijos statyba bendrajame Lietuvos respublikos plane numatyta dar 2002 metais. 2007 metais – patvirtinta Nacionalinėje energetiko strategijoje. Projektas pradėtas vykdyti 2008 m. gegužės 27 d. Ūkio ministerijos įsakymu nurodžius pradėti rengti specialųjį planą bei „Lietuvos energiją” paskyrus vykdyti planavimo organizatoriaus funkcijas. Apie projektą Klaipėda-Telšiai. Specialiojo plano rengimo pagrindas: LR teritorijos bendrasis planas (Žin., 2002, Nr. 110-4852); Nacionalinė energetikos strategija (Žin., 2007, Nr.11-430), Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008m. gegužės 27 d. įsakymas Nr. 4-222 „Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos specialiojo plano rengimo” (Žin., 2008, Nr. 62-2366). Planavimo organizatorius – AB „Lietuvos energija”, Žvejų g. 14 Vilnius LT-09310. PAV rengėjas: Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas, H. Manto 84, LT-92294, Klaipėda, kontaktinis asmuo Saulius Gulbinskas, tel. 846 398848, faks. 846 398845. Specialiojo plano rengėjas: UAB „SWECO BKG LSPI”, A. Gerulaičio g. 1 LT-08200 Vilnius, faksas (8 5)2617507. Kontaktai: aidas.vaisnoras@sweco.lt, tel. (8 5) 2619651. Daugiau informacijos: http://www.le.lt/lt/main/system/Projektai/Klaipeda_Telsiai. Apie AB „Lietuvos energija” Nacionalinės elektros energetikos bendrovės LEO LT, AB antrinė bendrovė AB „Lietuvos energija” atlieka elektros energijos perdavimo (110-330 kV įtampos) tinklo savininko, sistemos operatoriaus ir rinkos operatoriaus funkcijas bei siekia užtikrinti elektros energijos perdavimo ir energetikos sistemos stabilumą Lietuvoje. LEO LT, AB valdo 96,4 proc. AB „Lietuvos energijos” akcijų. Renata Gaudinskaitė, AB „Lietuvos energija” atstovė ryšiams su visuomene, tel. +370 5 27 82 421, mob. +370 612 98 613, e. p. renata.gaudinskaite@lpc.lt
Related Posts

Ar gali antrus metus iš eilės įmonė iš Lietuvos tapti sparčiausiai augusia technologijų įmone Vidurio Europoje?
2020 07 10
Po 3 metų užstato sistema naudojasi 9 iš 10 šalies gyventojų
2019 02 12