Daugiau nei 40 procentų šoktelėjęs mokestis už būsto šildymą dar nežinia kiek augs ateityje, todėl jau šiandien verta susimąstyti ne tik apie tai, kaip efektyviai apšiltinti dar tik statomą namą, bet ir apie tai, kaip renovuoti būstą, kad jis nešvaistytų šilumos veltui. Tokiu atveju pirmiausia reikia nustatyti, pro kur šiltas oras iš jūsų namo ar buto iškeliauja. O tai padaryti gali specialus tam skirtas prietaisas – termovizorius, naudojamas daugelyje vakarų šalių. „Apie termovizorių svajojome jau seniai”, – sako AB „Panevėžio statybos trestas” laboratorijos viršininkas Saulius Ramanauskas. Jo vadovaujama laboratorija statybos įmonėms, namų bendrijoms ir privatiems gyventojams termovizinio tyrimo paslaugą teikia nuo šių metų pavasario. Pasak S. Ramanausko, dar šeštajame dešimtmetyje karo pramonei sukurtas termovizorius šiandien yra naudojamas ne tik karyboje, pasienio ir pastatų apsaugoje, policijos darbe bet ir tapo įprastas statinių būklės, energetikos objektų vertinimo prietaisas. Anksčiau termovizoriai kainavo po šimtą tūkstančių litų ir daugiau, tačiau dabar, augant šių prietaisų populiarumui ir plečiantis rinkai, termovizoriaus kaina tapo mažesnė. „Įsigijome šį prietaisą pačiu laiku, nes brangsta šiluma ir žmonėms kyla didelis poreikis ją taupyti. Todėl mūsų atliekamas tyrimas parodys, kaip renovuoti būstą taip, kad jis taptų ekonomiškas”, – termovizorinio tyrimo aktualumu neabejoja S. Ramanauskas. Nufotografuoja pažeistas vietas Lietuvoje ne tik PST laboratorija, bet ir kitos įmonės atlieka termovizorinius tyrimus, arba prekiauja šiuose tyrimuose naudojamais prietaisais. Termovizorius yra nedidelis, rankoje laikomas aparatas – telekamera, rodantis šilumos intensyvumą įvairių objektų paviršiuje. Tyrimo principas yra labai paprastas: kiekvienas fizinis kūnas išskiria infraraudonąją elektromagnetinę energiją – kuo objekto temperatūra aukštesnė, tuo spinduliavimas yra intensyvesnis ir atvirkščiai. Termovizorius infraraudonųjų spindulių pagalbą nufilmuoja šilumos pasiskirstymo pastato paviršiuje paveikslą ir tai daro net 0,1°C tikslumu. Bet, pasak PST laboratorijos viršininko S. Ramanausko, neužtenka matyti tik to, kad tam tikroje pastato vietoje vidun skverbiasi šaltis, bet reikia žinoti ir to priežastį. „Padarius nuotrauką – termogramą, visos pažeistos pastato vietos matosi kaip ant delno, todėl vadovaudamasis šiais duomenimis, žmogus gali priimti tinkamiausią sprendimą, pavyzdžiui, ar reikia sumažinti santykinę drėgmę kambaryje dažniau vėdinant, ar imtis kitų veiksmų”, – sako S. Ramanauskas. Daugiabučių problema – plyšiai sienose Pasak PST laboratorijos viršininko, kruopščią eksploatuojamo pastato šilumos nuostolių analizę yra labai naudinga atlikti prieš gaunant leidimą jo eksploatacijai – energetinis auditas gali būti labai efektyvi kovos su nesąžiningais rangovais priemonė. Termovizorinį tyrimą atliekančius laboratorijos darbuotojus gali išsikviesti ir daugiabučių savininkų bendrija, ketinanti atlikti ar atliekanti namo renovaciją. „Ypač aktualus apšiltinimo klausimas yra tiems, kurie gyvena sovietinės statybos namuose”, – sako S. Ramanauskas. Anot jo, sovietmečiu pastatyti daugiabučiai neatitinka dabartinių šilumos izoliacijos reikalavimų, be to, šių pastatų ilgi eksploatavimo metai taip pat galėjo neigiamai atsiliepti jų būklei. Ypač dažna senų sovietmečio daugiaaukščių problema yra nesandarūs blokų tarpai, pro kuriuos skverbiasi vanduo – tai žymiai sumažina pastato terminį pasipriešinimą ir didina šilumos nuostolius, o tokių patalpų šildymas kainuoja daugiau. „Man teko skaityti apie tokį atvejį, kai žmonės, siekdami išvengti šilumos nuostolio, pasikeitė senus langus į sandarius plastikinius, tačiau norimo rezultato taip ir nesulaukė, o pasitelkę termovizorių jie galiausiai sužinojo, kad problema buvo visai ne langai, bet prastos pastato sienos”, – pasakoja PST laboratorijos viršininkas.
