Žemos pieno supirkimo kainos, ore pakibęs investicijų į pieno ūkius klausimas, didėjantys įsiskolinimai šiandien neduoda ramybės visiems pieno rinkos dalyviams. Ar pasiruošta mokėti eksporto subsidijas, kurios turėtų stabilizuoti pieno supirkimo kainas ir išjudinti eksportą? Ar galima sumažinti pieno mėginių tyrimo įkainius? Kaip ir kam bus paskirstytas bendrosios nacionalinės pieno kvotos rezervas? Ar iš tikrųjų nemažėja pradelsti perdirbimo įmonių įsiskolinimai pieno gamintojų kooperatyvams? Šie ir kiti aktualūs klausimai buvo nagrinėjami sausio 29 d. Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) vykusiame Pieno tarybos posėdyje. Į posėdį susirinkę pieno gamintojai, perdirbėjai, mokslo ir valstybės institucijų atstovai sutarė, kad šiandien negalima imtis jokių griežtų sankcijų ir kirsti šakos, ant kurios visi kartu sėdi. „Pabandykime ieškoti racionalių išeičių, kaip galėtume gyventi taupiau, mažinti išlaidas ir kuo efektyviau organizuoti darbą”, – žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus žodžius perdavė Žemės ūkio ministerijos sekretorius Vytautas Grušauskas. Karvių produktyvumo kontrolė – svarbu Pieno tarybos posėdyje savo nerimu dėl kontroliuojamų karvių sumažėjimo pasidalino VĮ „Gyvulių veislininkystės produktyvumo kontrolė” specialistai. Pasak jų, iki 2008 m. ūkininkai noriai dalyvavo karvių produktyvumo kontrolės programoje ir atlikdavo visus reikalingus tyrimus, mokėdami 30 proc. kontrolės kainos (kitą dalį dengė valstybė). Nuo 2009 m. situacija pradėjo keistis – sausio mėnesį kontroliuojama banda sumažėjo 8 tūkst. karvių. Ūkininkai, atsisakę mokėti už gyvulių produktyvumo kontrolę, tokį savo apsisprendimą motyvavo žemomis pieno supirkimo kainomis ir turimomis paskolomis. Pieno taryboje buvo pažymėta, kad karvių produktyvumo kontrolė yra vienas svarbiausių veiksnių gerinant ir gausinant veislinių gyvulių bandas, taip pat didinantis pajamas eksportuojant gyvulius. Nutarta kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą su prašymu patikrinti faktus, ar iš tiesų pastaruoju metu pradėtos skersti veršingos karvės. Kooperatyvai nenori pyktis su perdirbėjais Posėdyje dalyvavę pieno gamintojai buvo ypač susirūpinę pradelstomis perdirbimo įmonių skolomis jiems. „Pastaruoju metu kai kurios įmonės su kooperatyvais tyčia neatsiskaito laiku, tuo tarpu atsiskaitymai su pavieniais gamintojais nestringa. Ši kooperatyvų žlugdymo tendencija mums kelia didelį nerimą”, – rūpesčiais pasidalijo Andriejus Stančikas, ŽŪKB „Pieno gėlė” valdybos pirmininkas. Pasak jo, kooperatyvui „Pagramančiai” pradelstos skolos siekia beveik 2 mln. Lt, „Pieno gėlė” – 400 tūkst. Lt, asociacijai „Karvutė”, jungiančiai 14 kooperatyvų, arti 6 mln. Lt. Daugiausiai pieno gamintojams yra skolinga Alytaus pieninė ir UAB „Marijampolės pieno konservai”. „Nenorime tampytis po teismus, kelti skandalų, susigadinti santykių su partneriais, bet galime būti priversti tai daryti”, – konstatavo A.Stančikas. Jam pritarė ir ŽŪK „Lietuviškas pienas” direktorius Ovidijus Drūlia, neabejojantis, kad bet kokios sankcijos, mažinančios įmonių apyvartą, atneš žalą abiems rinkos dalyviams. Pieno perdirbimo įmonių atstovai ne tik gynėsi nuo pateiktų kaltinimų, tvirtindami, kad pinigai jau pervedinėjami, bet ir savo ruožtu kaltino bankus nenoriai skolinant, didinant palūkanas. „Su bankų atstovais Žemės ūkio ministerijos vadovybė jau yra ne kartą susitikusi ir galima užtikrinti, kad bankai tikrai geranoriški ir puikiai supranta pieno sektoriaus situaciją. Problema ta, kad mūsų bankai yra pasaulio finansų rinkos dalis, todėl jų rankos, mažinant palūkanas, „surištos”, – padėtį charakterizavo ŽŪM Ekonomikos departamento direktorius Vygantas Katkevičius.
