Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pateikti duomenys rodo, kad alaus pardavimai Lietuvoje pernai sumažėjo 5,7 proc. ir siekė 304 mln. litrų. Lietuvos aludarių asociacija nurodo, kad pardavimų mažėjimą lėmė brangstančios alaus gamybos žaliavos ir padidintas akcizas, tačiau taip pat pažymi, kad atsargūs Lietuvos valdžios mėginimai diferencijuoti alkoholinių gėrimų apmokestinimą ir tokiu būdu spręsti alkoholio vartojimo struktūros problemas pernai subrandino pirmuosius vaisius – stipraus alkoholio pardavimai sumažėjo 13,3 proc., o akcizo buvo surinkta 4 proc. daugiau (viso – 696 mln. litų). „Negalime džiaugtis mažėjančiais pardavimais, tačiau pernykštė akcizų politika bent jau įrodė, kad fiskaliniais instrumentais galima keisti alkoholio vartojimo kultūrą. Aludariai ne kartą kalbėjo apie tai, kad Lietuvoje dominuoja degtinė ir tokia struktūra nė iš tolo neprimena Vakarų Europoje įprastos, kur didžiąją dalį suvartoto grynojo alkoholio sudaro alus ir vynas. Atsižvelgus į Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos Sąjungos rekomendacijas, akcizas alui pernai buvo didinamas 10 proc. – dvigubai mažiau negu degtinei. Biudžetas neprarado akcizo, tačiau pardavimų struktūra šiek tiek pakito ir tai yra gera žinia”, – sakė Lietuvos aludarių asociacijos prezidentas Saulius Galadauskas. S.Galadauskas įsitikinęs, kad nors šiemet akcizai vėl buvo didinami diferencijuotai, nepaisant stipraus alkoholio gamintojų nepasitenkinimo, diferencijuojama buvo per švelniai. VMI duomenimis 2008 stipriųjų alkoholinių gėrimų, pavertus absoliučiu alkoholiu, vienam Lietuvos gyventojui teko net 6,3 litro – beveik tiek pat kiek vyno ir alaus kartu sudėjus. Akivaizdu, kad proporcijos kinta per lėtai, nes pavyzdžiui belgai arba anglai stipraus alkoholio suvartoja 3-4 mažiau, alaus panašiai, o skirtumą sudaro vynas. Jis taip pat pažymėjo, kad daugiausiai 2008 metais laimėjo vynuogių vyno gamintojai, tiksliau importuotojai, kurio pardavimai pernai išaugo beveik 124 proc. Pasak LAA vadovo, smunkant pragyvenimo lygiui, daliai visuomenės vėl svarbiausiu tampa „laipsnių už litą” principas. „Deja, ši formulė vis dar naudinga degtinės gamintojams, nes šiandien populiariausios degtinės laipsnis alkoholio mažmeninėje prekyboje kainuoja apie 0,89 lito, tuo tarpu populiariausio alaus – apie 0,96 lito”, – sakė S.Galadauskas. Apie LAA LAA sudaro 5 didžiausios alaus daryklos – „Švyturys-Utenos alus”, „Kalnapilis-Tauras”, „Ragutis”, „Gubernija” ir „Rinkuškiai”. Lietuvos alaus pramonėje dirba apie tris tūkstančius darbuotojų. Lietuvos aludariai kasmet suvartoja apie 60 tūkstančių tonų salyklo, kuriam pagaminti sunaudojama apie 75 tūkstančių tonų lietuviškų miežių, užimančių apie 35 tūkstančius hektarų pasėlių. Tiesiogiai su alaus pramone susijusiose įmonėse dirba 12 600 žmonių. LAA priklauso Europos aludarių asociacijai. Kontaktinis (-iai) asmuo (-enys): Saulius Galadauskas LAA prezidentas Tel.: +370 611 16046
