Gera sėkla – didesnio derliaus garantas

Žemės ūkio ministerijoje vykusiame Lietuvos sėklininkystės asociacijos tarybos susitikime su žemės ūkio viceministru Aušriu Macijausku aptartos šalies sėklininkystės problemos, ypač akcentuojant paramos šiai sričiai galimybes. Parama galės pasinaudoti ir sertifikuotos sėklos augintojai Lietuvos sėklininkystės asociacijos tarybos pirmininkas Vytautas Ruzgas atkreipė dėmesį, kad palyginti su kitų Europos Sąjungos valstybių žemdirbiais, Lietuvos ūkininkai sertifikuotos sėklos naudoja mažiausiai. Daugiausia sertifikuotos sėklos pasėja danai – beveik 90 procentų. ES senbuvių vidurkis – 60–70, naujai prisijungusių šalių – 30–60 procentų. Lietuvoje sertifikuota sėkla apsėjama 10–20 proc. pasėlių. Sertifikuotos sėklos ruošimą apsunkina ir tai, kad ūkininkų ūkiuose sėklų ruošimo sandėliuose dalis valymo, džiovinimo ir ventiliacijos įrengimų yra pasenę, o naujų įsigijimui ūkininkai neturi apyvartinių lėšų. Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos departamento Strateginio planavimo skyriaus vedėjas A. Devenis paaiškino, kad nuo 2010 m., patvirtinus naują biudžetą, sėklininkystei bus galima skirti vadinamąją de minimis paramą (tai nedidelė valstybės pagalba, kuriai nereikia Europos Komisijos leidimo). Per trejus metus ši parama negali viršyti 25 tūkst. litų. Viceministras A.Macijauskas akcentavo, kad šiuo metu ministerijos specialistai rengia Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos patobulinimus, atsižvelgdami į kintančią ekonominę situaciją. „Supaprastinta paramos gavimo ir administravimo tvarka turėtų įsigalioti jau vasarį. Bus galimybė gauti paramą iki 150 tūkst. litų ir įsigyti traktorių, valymo, džiovinimo ir ventiliacijos įrengimų, rekonstruoti sandėlius, kas kaip tik aktualu ruošiantiems sertifikuotą sėklą. Pasinaudoti tokia parama bus nesudėtinga”, – pažymėjo viceministras. Bulvių sėklininkystės problemos Bulvių sėklininkystės ūkį turintis Petras Vasiliauskas atkreipė dėmesį, kad tai savita veiklos sritis, kuriai reikia ir atitinkamo valstybės palaikymo. „Bulvių sėklininkystę Lietuvoje stabdo keli faktoriai. Tai, kad kiekvienas lietuvis augina bulves, nesirinkdamas ir nesirūpindamas gera jų sėkla, sukuria palankią terpę ligoms plisti. Todėl sėklininkystės ūkiams būtinos apsauginės sanitarinės zonos, leidžiančios išvengti užkrato”, – aiškino P. Vasiliauskas. Norint plėtoti bulvių sėklininkystę, ir Lietuvoje sėklinių bulvių laukams būtina nustatyti sveikatingumo zonas. Dar viena problema, su kuria susiduria bulves sėklai auginantys ūkininkai, tai amarų, kurie perneša virusines ligas, plitimas. Šalių, kurios tiekia sėklą į rinką, patirtis liudija, kad veiksmingiausias būdas kovoti su virusinėmis bulvių ligomis, yra amarų plitimo stebėsena. Turėdami duomenis apie amarų plitimą, ūkininkai aiškiai žinotų, kas dedasi jų laukuose ir galėtų imtis būtinų priemonių šiai problemai įveikti. V. Viceministras A.Macijauskas pastebėjo, kad reikia ieškoti būdų spręsti problemas be papildomų lėšų, kas itin aktualu šiuo šalies ekonomikai sunkiu metu. Dėl sanitarinių apsauginių zonų nustatymo nutarta sudaryti mokslininkų ir specialistų darbo grupę, kuri išanalizuotų kitų šalių patirtį ir pasiūlytų, kaip tai būtų galima padaryti Lietuvoje. Atlikti amarų plitimo stebėseną numatoma pavesti Valstybinei augalų apsaugos tarnybai.