Jungtinės Karalystės draudimo įmonės „Direct line” vardu atliktame tyrime sakoma, jog žmonės jaučiasi daug patogiau ir saugiau, kuomet jie meluoja socialiniuose interneto portaluose, tokiuose kaip „Twitter” ir „Facebook” nei tada, kai yra nesąžiningi kalbėdamiesi su kuo nors akis į akį. Tyrimas, kuriame buvo apklausta apie 2012 žmonių parodė, jog tik 20 proc. apklaustųjų bendraudami socialiniuose pokalbių tinkluose yra nuoširdūs ir pateikia realius faktus apie save, o beveik trečdalis teigė, kad jie būna atviri tik kalbėdami su kitais žmonėmis „gyvai”. Anot psichologo Gleno Wilsono, „modernios technologijos, kaip išmanieji telefonai, socialiniai interneto tinklai ir greitosios tekstinės žinutės, kurios pripažintos kaip inovatyvus žmonių bendravimo būdas, pašalina bendravimo kliūtis ir leidžia atvirai komunikuoti”. „Tačiau, kartais, kuomet nenorima sakyti tiesos, mes verčiau naudojame šias susisiekimo priemones negu netikėtą susitikimą akis į akį arba pilnavertį pokalbį. O tai yra lengvesnis „nekalto melavimo” būdas, kada mes nematome žmonių reakcijos ar neturime kontroliuoti savo kūno kalbos”. Nors ir galime be vargo naudotis greitais susisiekimo būdais, tačiau nereikėtų vengti nuoširdaus ir atviro bendravimo su artimais žmonėmis, kas iš tiesų stiprina draugystę ir asmeninius ryšius. Minėtos komunikacijos priemonės turėtų lengvinti susisiekimą, tačiau nepakeisti pokalbių akis į akį. Bendravimo prigimtis įžvelgiama žmogaus saviraiškoje, jo sugebėjime perduoti kitiems žmonėms tai, ką galvojame, jaučiame, kokiais matome save ir mus supančią aplinką. Bendraudami žmonės ne tik sąveikauja, bet ir pažįsta vienas kitą. Asmuo, bendraujantis su kitu, siekdamas geriau suprasti pašnekovą ir svarstomą problemą, pats atsiveria, net ir rizikuodamas. Tik esant tokiam atsivėrimui, bendravimas turi prasmę. Autorius – Asta Šukienė Lietuvos inovacijų centro konsultantė. Parengta pagal The Telegraph, JK
