Žemės ūkio ministerija užkirto kelią žaliosios energijos proveržiui

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) prieš kelias savaites užkirto kelią daugiau nei 100 alternatyvios elektros projektų. Spalio pradžioje paaiškėjo, jog atmestos visos paraiškos, teiktos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai” bei „Perėjimas ne prie žemės ūkio veiklos”, kuriomis buvo prašoma paramos vėjo, saulės ir vandens jėgainių statybai ir renovacijai. Verslą kaime vystyti pasiryžę pareiškėjai sako, jog tokiu būdu valstybė prarado apie 300 mln. tiesioginių investicijų į šalies ūkį, o ilguoju laikotarpiu žala gali siekti daugiau nei milijardą litų. 2009 metų rugpjūtį ministerija įtraukė alternatyvią energetiką, kaip remtiną sritį Lietuvos kaimo plėtros programoje. Nuo praėjusių metų iš viso buvo paskelbti trys kvietimai teikti paraiškas, per kuriuos sulaukta beveik 200 projektų paramai gauti. Užuot skyrusi lėšas, 2010 m. spalio mėnesį ministerija visas paraiškas atmetė bei paskelbė naujas taisykles, kuriose ši veikla jau nebėra remiama. Nesuprantama ir keista, jog visi paskelbtuose kvietimuose teikti paraiškas dalyvavę žaliosios energetikos projektai, kurių bendra vertė su pareiškėjų lėšomis siekė daugiau nei 300 mln. Lt., buvo atmesti. Daugiau nei šimtas projektų sulaukė neigiamo atsakymo motyvuojant, jog projektai yra negyvybingi, nes energijos supirkimo kaina, dėl vykstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų pasikeitimų, negali būti prognozuojama penkeriems metams. Tokį ministerijos sprendimą pareiškėjai vertina kaip absurdišką bei yra priversti spėlioti apie tokio sprendimo tikruosius motyvus. „Kainos penkeriems metams nei viename versle negali būti tiksliai prognozuojamos. Juolab, kad konkrečiai mano vandens jėgainės gaminama elektros energija jau daugelį metų yra parduodama skirstomiesiems tinklams”, – sako E. Gadišauskas, vienas iš pareiškėjų paramai gauti. Anot verslą kaime vystyti planavusio Audriaus Vaičiūno, šis ministerijos sprendimas ne tik užkirto kelią didelėms investicijoms į Lietuvos regionus, bet ir atskleidė tikrąjį valstybės požiūrį į verslą kaime. „Mane šokiravo pasikeitusi ministerijos pozicija. Prieš metus buvo žarstomi pažadai, jog tikrai bus paskirstytos ES lėšos, skirtos plėtoti alternatyvią energetiką. Pareiškėjai pradėjo rengti projektus, tikėdamiesi, jog numatytieji šimtai milijonų bus paskirstyti, tačiau atmetus visus projektus, skirtus plėtoti alternatyviają energetiką, šios lėšos bus nepanaudotos. Dėl to iškyla grėsmė Lietuvai eilinį kartą netekti nuo 500 iki 800 mln. Lt. ES paramos, numatytos 2007-2013 kaimo plėtros programoje. Jei pridėsime pinigus, kuriuos turėtų investuoti patys pareiškėjai, žala Lietuvos kaimui gali siekti daugiau nei milijardą litų.”, – teigė A. Vaičiūnas. Anot pareiškėjų, jie sugaišo metus laiko visoms biurokratinėms procedūroms, kurių metu daugelis buvo įšaldę dalį asmeninių lėšų, skirtų projektų įgyvendinimui. Šie pinigai galėjo būti panaudoti kitiems tikslams. Pilviškių hidroelektrinės savininkas Edmundas Gadišauskas apgailėstavo, jog valstybė nesilaiko viešai deklaruojamų principų skatintį verslą kaimo vietovėse. „Visiškai nesuprantamas ministerijos valdininkų požiūris į mus. Daugelis paraiškų teikėjų investavo savo lėšas, tikėdamiesi žaliosios energijos projektų statybas ar rekonstrukcijas tęsti už paramos pinigus. Paaiškėjus, jog pinigų nebus, daugelis nusivylė atsainiu valstybės požiūriu į kaime verslus kuriančius žmones”, – teigė E. Gadišauskas. Pareiškėjų teigimu, tokia kardinaliai pasiketusi ŽŪM pozicija nuo įsipareigojimo remti alternatyvios energijos projektus iki visiško jų eliminavimo iš remtinų veiklų, apgavo šimtus žmonių, planavusių vystyti alternatyvios energijos gamybos plėtrą kaime iki 2013 metų. Keisčiausia, kad tai vyksta apgailėtino paramos šiai krypčiai panaudojimo fone. ŽŪM iš numatytos 888 mln. litų paramos 2007-2013 metams panaudojo vos daugiau, nei 1% paramos sumos – 13 mln. litų. Tokiu būdu Lietuvai iškyla gresmė 2014-2020 metų laikotarpyje negauti trigubai didesnės paramos sumos.